Vairavimo ekspertas apie dešiniavairius: kodėl reiktų ledo ritulį žaisti su krepšinio kamuoliu?

Šių metų pradžioje Lietuvoje atsirado galimybė užregistruoti automobilį su vairu dešinėje. Keisti esamus įstatymus šalis buvo priversta po to, kai taip liepė Europos Sąjungos (ES) Teisingumo Teismas (TT). Įsigaliojus tvarkai, išryškėjo dvi nuomonių stovyklos: vienoje teigiama, kad tokie automobiliai šalyje, kur eismas vyksta dešine kelio puse, nebus saugūs, kitoje pabrėžiama, kad vairuotojo valia rinktis, kokį automobilį jam vairuoti.

Šią temą nagrinėjantis portalas  15min.lt kalbina Vitoldą Milių – keliautoją, žurnalo „AutoBild Lietuva“ vyriausiąjį redaktorių, kuris ne vieną tūkstantį kilometrų įveikė automobiliais su vairais dešinėje ir kairėje pusėje. Jo teigimu priprasti prie transporto priemonės, pritaikytos eismui kita kelio puse, įmanoma, tačiau klausimas, ar tokiam iššūkiui tikrai verta ryžtis tik dėl kiek pigesnio automobilio.

– Kur ir kaip yra tekę vairuoti automobilius, turinčius vairą dešinėje pusėje?

– Automobilius su vairu dešinėje vairuoju dažnai ir esu pravažiavęs pakankamai daug kilometrų. Kiekvienais metais vairuoju Indijoje, Jungtinėje Karalystėje ir Airijoje. Bet ten eismas organizuotas kairiąja kelio puse ir pritaikytas būtent tokiems automobiliams. Toks vairavimas didesnių problemų nesukelia, tačiau laiko pripratimui reikia.

Kiek? Labai individualu. Man prisitaikymui reikia kokios valandos ar dviejų, o kai kurie kolegos sako, kad vargsta porą dienų ir vairuodami jaučia stresą. Klausimas, kaip vairuoti automobilį su vairu dešinėje ten, kur eismas organizuotas taip kaip Lietuvoje – dešine kelio puse. Man teko dalyvauti įvairiose ekspedicijose ir vairuoti „išvirkščius“ automobilius.

Pavyzdžiui, su Indijoje registruotu automobiliu (vairas dešinėje) nuvažiuoti nuo Štutgarto (Vokietija) iki Pune (Indija). Maršrutas driekėsi per Vokietiją, Čekiją, Lenkiją, Rusiją, Kirgiziją, Kiniją, Tibetą, Nepalą ir Indiją – iš viso įveikėm 16 000 kilometrų.

Didžiąją kelionės dalį vairavau dešine kelio puse, o eismo sąlygos kai kuriose šalyse buvo labai sudėtingos. Apie lenkimo ypatumus ir avarijas Rusijoje mirga marga internetas, o mums visame tame chaose teko važiuoti su „dešiniu vairu“.

– Ką manote apie automobilių su vairu dešinėje legalizavimą Lietuvoje?

– Šis legalizavimas yra prievarta. ES liepė legalizuoti, tai ir legalizuojame. Aš visiškai nesuprantu, kam to reikia, ir pats niekada nesirinkčiau tokio automobilio, net jei jis daug pigesnis. Mano manymu, tai kažkoks nesusipratimas, tarsi ledo ritulį žaisti su krepšinio kamuoliu. Nepatogu, nesaugu, neharmoninga. Kam gyventi taip sudėtingai? Suprantama, kad važinėti tokiu būdu įmanoma. Aš net Lietuvos rekordą esu užfiksavęs, kai atbulas nuvažiavau 350 km, bet drąsiai galiu teigti, kad į priekį važiuoti patogiau.

Avaringumo statistika Lietuvoje vis dar nedžiugina. Parodykit man nors vieną žmogų, kuris pasakys, kad su automobiliu, kurio vairas dešinėje, Lietuvos keliais važinėti yra saugiau nei su įprastu automobiliu. Niekaip negali būti saugiau, o Lietuva turi tikslą ir strategiją iki 2030 metų, kurios pavadinimas „Vizija 0“. Iki 2030 metų žūčių keliuose skaičių norima sumažinti perpus. Norime, kad būtų saugiau, o legalizuodami „išvirkščius“ automobilius elgiamės „išvirkščiai“.

– Kaip manote, ar papildoma įranga, kurios reikalauja Lietuvos institucijos, padaro dešiniavairį automobilį pritaikytu Lietuvos eismui?

– Nenagrinėjau detaliai tos įrangos aprašo, bet jau vien iš to, ką skaitau straipsniuose ir matau fotografijose, man neatrodo saugiai. Papildomos kameros, veidrodžiai, monitoriai – visa tai ne apie saugesnį vairavimą. Vairuotojas turi žiūrėti į kelią ir priimti teisingus sprendimus laiku, ypač kai tai susiję su išvažiavimu į priešpriešinę juostą atliekant lenkimo manevrą. Važiuojant greitkeliu nėra jokio pavojaus – ten vairuoti paprasta. Pavyzdžiui, ekspedicijų metu vairuojant dešiniavairius automobilius Rusijos keliais, kur nuolatos reikia lenkti lėčiau judančias transporto priemones, nori to ar nenori, bet susiduri su tam tikra rizika. Per tūkstančius kilometrų tenka ieškoti saugaus lenkimo būdų. Net intuityviai supranti, kaip yra pavojinga iškišti pusę automobilio pločio į priešpriešinio eismo juostą tam, kad galėtum matyti atvažiuojančius automobilius. Turi pasilikti pakankamai vietos matymo laukui išplėsti ir lenkimo manevrą pradėti daug atsakingiau pasiruošus nei su įprastu automobiliu.

Ar tam gali padėti įranga? Teoriškai, turėtų padėti, bet praktiškai gali būti dar pavojingiau, nei viską maksimaliai atidžiai ir atsakingai fiksuojant akimis. Automobilio statymo asistentai ir atbulinės eigos kameros veikia gerai ir padeda kasdieniame vairavime, bet tuo metu judėjimo greitis yra labai mažas, be to, nėra dvigubai didesniu nei leistinu greičiu iš priekio atlekiančių „džigitų“, kuriuos reikia pamatyti ir suprasti tą jų greitį.

Be to, reikėtų atlikti tyrimus ir tiksliai įrangą išbandyti, mat dabar atrodo, kad avarijos metu dalis tų priedų „kals“ tiesiai keleiviui į kaktą ir šis žus arba bus sužalotas.

– Kokiais atvejais pateisintumėt automobilio su vairu dešinėje legalumą?

– Tik tada, kai tai būtų daroma ne dėl pigesnių variantų paieškos. Lietuva automobilių parko prasme ir taip jau yra savotiškas Europos sąvartynas. Trūksta mums dar dešiniavairių šiukšlių? Bet labai norėčiau, kad žmonėms, besidomintiems automobiliais, suprantantiems ir randantiems išskirtinius, skirtus kažkokiam specialiam tikslui modelius, kurie niekada nebuvo gaminami su vairu kairėje pusėje, būtų leista jais važinėti legaliai. Tai gali būti sportiniai, istoriniai, pramoginiai modeliai. Visgi tai sudėtinga ir tai, turbūt, jau kita istorija.