Transporto priemonėms – „šaukimą“ į kariuomenę. Kaip tai veikia Lietuvoje?

Įsivaizduokite, kad vieną dieną sulaukiate laiško, kuriame teigiama, jog jūsų turima transporto priemonė įtraukiama į valstybės rezervą ir, esant karo padėčiai, ją reikėtų perleisti šalies kariuomenei. Panašius laiškus netrukus turėtų gauti daugiau nei 2700 transporto priemonių savininkų Estijoje. LRT.lt aiškinosi, ar panašaus transporto priemonių „šaukimo“ į kariuomenę gali sulaukti ir Lietuvos gyventojai.

Estijos dienraštis „Postimees“ praneša, kad prasidėjus karo veiksmams Estijoje atrinktų transporto priemonių savininkų būtų prašoma padėti užtikrinant šalies gynybą ir gyventojų evakuaciją kariuomenei perleidžiant į sąrašą įtrauktas transporto priemones. Tai reiškia, kad į sąrašą įtrauktų transporto priemonių valdytojai turėtų jas nustatytu laiku pristatyti į nustatytą vietą su pilnu degalų baku ir perduoti Estijos gynybos pajėgoms.

Šio plano idėja yra geresnis pasirengimas. Pavyzdžiui, pačių Estijos gynybos pajėgų turimų buldozerių ir kitų transporto priemonių gali nepakakti norint sustabdyti priešininką ar pastatyti įtvirtinimus, įrengti tranšėjas. Taip pat norint evakuoti gyventojus ir valstybės institucijas reikia daugiau sunkvežimių ir autobusų, nei šiuo metu jų turi Estijos valstybė.

Galbūt panašus sąrašas sudarytas ir Lietuvoje? Ar gali būti, kad vieną dieną sulauksite laiško, kad jūsų turima transporto priemonė įtraukiama į valstybės rezervą?

Panaši situacija ir Lietuvoje

LRT.lt susisiekus su Krašto apsaugos ministerija (KAM) sulaukta patvirtinimo, kad ir Lietuvoje egzistuoja panašus sąrašas transporto priemonių, kurių, esant atitinkamai situacijai, gali prireikti kariuomenei.

„Kai kurie juridiniai asmenys jau yra sulaukę panašios informacijos dėl transporto priemonių ar kito kilnojamo ir nekilnojamojo turto. Tai įgalina LR Vyriausybės 2014 m. priimtas nutarimas „Dėl Transporto priemonių, kito kilnojamojo ar nekilnojamojo turto rekvizicijos ir (ar) laikinojo paėmimo, laikinai paimto turto grąžinimo ir atlyginimo už rekvizuotą ir (ar) laikinai paimtą turtą tvarkos aprašas“, – teigia Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamento prie Krašto apsaugos ministerijos direktorius Virginijus Vitalijus Vilkelis.

Tačiau šiemet šį sąrašą planuojama pakeisti atsižvelgiant į tai, kad kai kurios transporto priemonės gali būti eksploatuojamos ne Lietuvoje, taip pat gali būti sugedusios ar patekusios į eismo įvykį.

„Pagal naująjį Mobilizacijos ir priimančios šalies paramos įstatymą, numatoma pereiti prie šalies mobilizacinių išteklių katalogo į jį įrašant ūkio subjektų turimas transporto priemones, kad esant būtinybei būtų galima užtikrinti Gyvybiškai svarbių valstybės funkcijų vykdymą“, – LRT.lt patikslina V. V. Vilkelis.

Visgi pabrėžiama, kad jei kariuomenei reikalingos transporto priemonės ir būtų paimamos, jų savininkams už tai būtų atlyginama.

Kokios transporto priemonės gali būti reikalingos kariuomenei?

Lietuvos ir Estijos priežastys, kodėl sudaromi panašūs sąrašai, labai panašios. Tiesiog nuolatos turimų išteklių gali pritrūkti, o nuolat turėti reikiamą transporto priemonių skaičių – neefektyvu.

„Valstybinių institucijų turimas transportas yra labiau administracinis, tai yra lengvieji automobiliai, mikroautobusai. Tuo metu savivaldybių įmonių turimų autobusų ar kitos technikos yra nepakankamai, kad būtų užtikrintas gyventojų evakavimas ar kiti poreikiai. Todėl gali prireikti ir numatoma Lietuvoje veikiančių ūkio subjektų pagalba. Civilinės saugos pajėgoms, tai yra Vidaus reikalų ministerijai, kurios atsakomybės sritis yra vidaus saugumo funkcija, įskaitant gyventojų evakuaciją, viešą saugumą, pabėgėlių srautų reguliavimą ir pan., ar Lietuvos kariuomenei, kuri atlieka valstybės gynybos funkciją, įsigyti ir išlaikyti transporto priemones, kurios įprastu taikos metu nėra reikalingos, būtų ekonomiškai neefektyvu“, – LRT.lt sako V. V. Vilkelis.

Paklausus, kokios transporto priemonės būtų reikalingiausios, KAM atstovas patvirtinto, kad tai būtų autobusai ir mikroautobusai, skirti gyventojų evakuacijai, sunkioji ir ūkio technika bei visureigiai, galintys važiuoti sunkiai pravažiuojamais keliais.

Beje, jei esant karo padėčiai gyventojai norėtų patys šalies kariuomenei perleisti savo transporto priemones, tokia galimybė būtų.

„Be abejo, esant karo padėčiai, Lietuvos gyventojai tokią galimybę turi. Tokiu atveju jie turėtų kreiptis į karo padėties metu paskirtą karo komendantą. Tokia situacija buvo stebima 1990–1991 metais gimstant Lietuvos valstybei – tai buvo savimobilizacijos reiškinys“, – paaiškina V. V. Vilkelis.

Automobilių paėmimas į kariuomenę – ne naujiena

Pasiteiravus, ar yra nutikę taip, kad kariuomenė perima civilių ar įmonių turimas transporto priemones savo reikmėms, KAM atstovai pateikė ne tokį seną pavyzdį.

„2014 metais, prasidėjus ginkluotam konfliktui Donbase ir Ukrainos valstybei paskelbus mobilizaciją (karių, ginklų ir kitų materialinių išteklių pervežimui), buvo pasitelkiamas įmonių turimos transporto priemonės. Nemaža dalis įmonių ir gyventojų transporto priemones perdavė įvertindami „nuline“ verte, tai yra už jas neprašydami jokio atlygio“, – pasakoja V. V. Vilkelis.

Tačiau pašnekovas dalinasi ir kitu, ne tokiu geru pavyzdžiu.

„Donbase veikiantys separatistai ir iš Rusijos Federacijos atvykę juos palaikantys asmenys pirmiausia savo reikmėms „pasiėmė“ visas Donecko auto salonuose buvusias mašinas, taip pat jas ėmė ir iš jų kontroliuojamoje teritorijoje buvusių įmonių bei gyventojų.

Tuo metu Rusijos kariuomenė savo poreikiams tenkinti numato galimybę apskaityti ir reikalui esant paimti gyventojų turimus netgi lengvuosius automobilius“, – pastebi V. V. Vilkelis.

Tiesa, Lietuvos istorijoje taip pat galima atrasti faktų apie tai, kad gyventojų ar įmonių turimas transportas buvo pasitelktas kariuomenės poreikiams.

„Lietuvoje 1939-ųjų rugsėjį paskelbus dalinę mobilizaciją, kuri buvo skirta galimų Lenkijos karių atsitraukimo į Lietuvą problemoms spręsti ir juos persekiojančios SSRS kariuomenės veiksmams neutralizuoti, be šaukimo į kariuomenę buvo rekvizuojamas transportas, vežimai, arkliai. Tuomet rugsėjo 19-ąją vyriausybės posėdyje buvo nutarta, kad, jei SSRS armija peržengs administracinę Lietuvos liniją, kariuomenė gins savo teritoriją. Tačiau po įvykusių politinių sprendimų, kai spalio mėnesį Lietuvai buvo grąžintas Vilnius, paskelbta demobilizacija, kuri baigta 1940-ųjų sausio mėnesį“, – istoriją priminė V. V. Vilkelis.