Specialistai perspėja: gatvėse vis daugiau antram gyvenimui prikeltų „lavonų“

Žiniasklaidoje laikas nuo laiko galima aptikti pranešimų, kai, atrodo, po ne itin stipraus smūgio vienas ar kitas automobilis subyra į kelias atskiras dalis. Kodėl taip atsitinka? Šio fenomeno paaiškinimas labai paprastas. Dėl to kalti mūsų darbštieji „auksarankiai“. Avarijose sumaitoti automobiliai sutaisomi ir sugrįžta atgal į kelius. Tačiau darbus atlikus netinkamai, nesilaikant reikalavimų, tokie automobiliai tampa nesaugiais, pavojingais žmonių sveikatai ir saugumui. Šias problemas nagrinėja portalas delfi.lt. 

Kaip žinia, siekiant susitvarkyti su tokia situacija, praktiškai prieš 3 metus (2014 m. liepos mėn.) Lietuvos Respublikos susisiekimo ministras išleido įsakymą, kuriuo numatyti atvejai, kada galima anuliuoti transporto priemonės techninę apžiūrą Lietuvos Respublikoje po eismo įvykio. Policijos pareigūnas, įvertinęs padarytus pažeidimus, anuliuoja techninę apžiūrą arba draudimo bendrovė nustato, kad transporto priemonę remontuoti ekonomiškai netikslinga. Tada transporto priemonei nustatyta tvarka uždraudžiama dalyvauti viešajame eisme, jai panaikinama privalomoji techninė apžiūra.

Vienintelis kelias – techninė ekspertizė

UAB „Kauno techninės apžiūros centro“ direktoriaus Gintaro Ciegio teigimu, tokiai transporto priemonei grįžti į gatves yra vienintelis kelias – techninė ekspertizė. Anuliavus techninę apžiūrą, matoma, kas automobilyje buvo pažeista, nes viskas suvedama į duomenų bazę. Todėl automobiliui, kuriam uždrausta dalyvauti viešajame eisme, privalomoji neeilinė techninė apžiūra gali būti atliekama tik po atkuriamojo transporto priemonės remonto, patvirtinus, kad transporto priemonė yra tinkamai suremontuota ir yra nepavojinga žmonių sveikatai ir saugumui. Transporto priemonės atkuriamasis remontas įvertinamas atliekant transporto priemonės techninę ekspertizę.

„Ekspertizės metu, pagal apžiūros aktą iš policijos arba iš draudimo bendrovės, darbuotojai įvertina, kas buvo pažeista autoįvykio metu. Įsigilinus į tai, kas parašyta, dėliojiesi tolimesnius veiksmus, kokius dokumentus klientas turėtų pateikti ir pan.“ – toliau kalbėjo pašnekovas.

Nepateikus reikalaujamos dokumentacijos, atsisakoma atlikti ekspertizę. Todėl, pasak G. Ciegio, netinkamai darbus atliekantys meistrai, negalintys pagrįsti atliktų darbų ir jų kokybės, nedarantys atliekamų darbų nuotraukų, nebepasiteisina, nes tokiu atveju ekspertizė neatliekama.

„Tokia tvarka, atliktų darbų nuotraukų, pažymų reikalavimas ir pan., kaip tik padaro taip, kad kuo mažiau sumaitotų automobilių sugrįžtų į mūsų gatves, arba bent jau automobiliai gįžtų kuo tvarkingesni“, – situaciją komentavo Kauno techninės apžiūros centro direktorius.

Situacija dėl tvarkomų automobilių praktiškai nesikeičia

Prisistatyti nepanorę, garažuose dirbantys, daugiausia automobilių kėbulo tvarkymo darbais užsiimantys vyrai teigia, kad situacija dėl tvarkomų automobilių praktiškai nesikeičia.

„Kaip anksčiau būdavo stipriai sudaužytų autombilių, taip ir dabar. Visada juos tvarkydavome ir tvarkome. Žmonės nėra kvaili, todėl, jeigu nori dirbti ir turėti klientų, tu visada darbus atlieki taip, kaip priklauso. Gal kur kaimuose dar yra tokių, kurie bando tik paslėpti gedimus, o ne tinkamai viską sutvarkyti, bet asmeniškai tokių nepažįstam“, – pasakojo daugiau negu 20 m. automobilius taisantys vyrai.

Meistrai tvirtino, kad jie niekada nedaro nuotraukų.

„Jeigu reikalinga nuvažiuoji į servisą padarai kėbulo ar ratų geometriją ir viskas. Jeigu atuomobiliui iššovė oro pagalvės, tai pakeiti jas, prijungi, nuvažiuoji į servisą, kuris tuo užsiima, jis padaro patikrą ir duoda išrašą, kad viskas gerai ir varai į TAC. Nieko daugiau nereikia. Daug automobilių sudaužoma, paskui jie sutvarkomi ir vėl paleidžiami atgal į eismą. Tiek žinomi servisai, tiek ir dirbantys garažuose, viską darome taip, kaip reikia. Jeigu padarysi netinkamai – nebeturėsi klientų“, – atviravo vyrai.

Daugiausiai antram gyvenimui prikeliamų automobilių Lietuvą pasiekia iš JAV

„Visai kitokia situacija yra su automobiliais pargabentais iš Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV). Mes nežinome, kas galėjo nutikti minėtiems automobiliams JAV, nes nėra jokių bendrų sistemų ar duomenų bazių apie tai. Tokiems automobiliams, galima sakyti, atliekama paprasta techninė apžiūra, išskyrus tam tikrus papildomus reikalavimus. Papildomai patikriname žibintus, kad jie atitiktų Europos reikalavimus, turi būti pateikta ratų suvedimo pažyma, ir žiūrime ar atitinka Europos ekologiškumo reikalavimus“, – kalbėjo Kauno techninės apžiūros centro direktorius.

G. Ciegiui antrina Europos bendrovės „ERGO Insurance“ Lietuvoje Transporto priemonių draudimo skyriaus vadovas Rimvydas Pocius: „Antram gyvenimui prikeliami automobiliai yra kelių atvejų: vienas iš jų, kuris sudaro ir didžiausią dalį, tai transporto priemonės importuotos iš JAV, kitas – Lietuvoje visiškai sugadinti automobiliai. Pastebima tendencija, kad naujam gyvenimui prikeliamų automobilių Lietuvoje daugėja, o didžiausias jų skaičius šalį pasiekia iš JAV.“

Analogiškais pastebėjimais dalinasi ir Kauno automobilių turgaus „Varanas“ vadovas Valentinas Naujanis.

„Tokie automobiliai (antram gyvenimui prikelti automobiliai – DELFI) – ne mūsų klientai. Čia greičiausia daugiau kalbama apie automobilius parvežtus iš Amerikos. Iš Europos tokie atvejai būna vienetiniai. Turguje parduodami automobiliai nėra brangūs, pardavimo kainos vidurkis 5000 eurų. Jeigu automobilis yra stipriai „muštas“, tai jį praktiškai nemokamai reikia paimti. Remonto kainos pas mus jau gana europietiškos, tai nevisada ir apsimoka tokius automobilius tvarkyti. Tačiau, jeigu automobilis yra iki trejų metų senumo, tai jau visai kita aritmetika išeina. Automobilis turi būti gerų metų, kad jį apsimokėtų „prikelinėti“. Kai prasideda stiprūs apgadinimai, reikia gerai sutvarkyti. Tam reikalingi ištekliai, kas automatiškai kelia kainą“, – pasakojo turgų valdančios bendrovės vadovas.

Pasak V. Naujanio, paanalizavus iš Europos grižtančius autovežius, stipriai apgadintų automobilių praktiškai nebūna, išskyrus pavienius atvejus. Daugiau pasitaiko su nedideliais, nežymiais apgadinimais, kurių remontas nereiklauja didelių investicijų.

Kaip atskirti, kad perkamas automobilis yra „lavonas“

„Vieno atsakymo, kaip atskirti, kad automobilis eismo įvykio metu buvo stipriai apgadintas ir vėliau sutvarkytas, nėra. Reikia atkreipti dėmesį į automobilio visumą. Dažnai tokie automobiliai būna sutvarkyti aplaidžiai, netinkamai. Sutvarkyta tik išorė, o laikančiosios konstrukcijos likę deformuotos. Reikia atkreipti dėmesį į saugos oro pagalves, ar jos bent jau yra. Įsitikinti, kad tinkamai funkcionuoja saugos diržai. Atkreipti dėmesį ar važiuodamas automobilis nenukrypsta nuo tiesios trajektorijos, ar nėra kokios nors papildomos, nebūdingos vibracijos“, – samprotavo G. Ciegis.

Tačiau, pasak G. Ciegio, tinkamai suremontuotas automobilis papildomo pavojaus nekelia. Yra daug pavyzdžių, kada automobilis būna gavęs tikrai nemažą smūgį, tačiau jį tvarkė autorizuotas servisas, pateikiamos visos nuotraukos, pažymos, aprašyti visi procesai ir pan. Jam atliekama techninė ekspertizė ir automobilis toliau sėkmingai eksploatuojamas.

Nori Kasko draudimo – atlik techninę ekspertizę

„ERGO Insurance“ Lietuvoje Transporto priemonių draudimo skyriaus vadovo R. Pociaus teigimu, duomenis apie visiškai sugadintus automobilius Lietuvos teisės aktų nustatyta tvarka draudimo įmonės yra įpareigotos teikti „Regitrai“, o Registrų centras tokias transporto priemones išregistruoja, kad pastarosios nedalyvautų eisme. Draudikai turi informaciją apie Lietuvoje draustas ir „nurašytas“ transporto priemones.

„Kasko draudimu tokie automobiliai draudžiami tik po specialios ekspertizės, kuri įvertina automobilio remonto kokybę ir atitikimą gamyklos gamintojos nustatytiems standartams. Tačiau dažniausiai remontas būna atliekamas nekokybiškai ir nesilaikant remonto technologijų. Priežastis paprasta – tinkamai suremontuoti tokius automobilius ekonomiškai nenaudinga. Jei automobilis tinkamai suremontuotas, tik tuomet jis yra apdraudžiamas, tačiau tinkamumą turi nustatyti speciali ekspertizė“, – situaciją komentavo R. Pocius.