• Naujausi papildymai
  • Kontaktai
  • Įrašykite paieškos žodį
Transeksta
  • PRIVALOMOJI TECHNINĖ APŽIŪRA
    • Kas yra techninė apžiūra
      • Apie techninę apžiūrą
      • Kaip vyksta techninė apžiūra
      • Pasirengimas techninei apžiūrai
      • Techninei apžiūrai pateikiami dokumentai
      • Periodiškumas
      • Techninės apžiūros kainos
      • Istorinių transporto priemonių techninė apžiūra
      • Techninę apžiūrą reglamentuojantys dokumentai
      • Kaip automobilio valdytojui saugiai elgtis techninės apžiūros metu
    • Kur galima atlikti techninę apžiūrą
    • Aktuali informacija
      • Kaip registruotis į techninę apžiūrą ir sumokėti internetu
      • Ką daryti, jei techninės apžiūros galiojimas yra pasibaigęs arba panaikintas
      • Europos ekonominės erdvės šalyse atliktos privalomosios apžiūros pripažinimas
      • Privalomoji neeilinė techninė apžiūra (po eismo įvykio)
      • Ataskaitos išdavimas / keitimas
      • Dujų balionų eksploatacijos galiojimo laiko pratęsimas
      • Nemokamas priminimas apie apžiūros galiojimo pabaigą
    • Į ką atkreipti dėmesį
      • Dažniausiai pasitaikantys gedimai
      • Defektai eksperto akimis
      • Pirmosios pagalbos rinkiniai
      • Ką daryti susidūrus su galima korupcinio pobūdžio nusikalstama veika
      • TA stotyse – vaizdo kameros ir registratoriai
      • Gal susitarsim?
    • Papildomi reikalavimai
      • Apie papildomus reikalavimus
      • Automobiliai skirti eismui kaire kelio puse
      • Autobusams ir troleibusams
      • Pavojingus krovinius vežančioms transporto priemonėms (ADR)
      • Saugioms transporto priemonėms
      • Automobiliams su dujine įranga
    • ADR mokymai
    • Karjera
    • D.U.K.
  • EKSPERTINĖS PASLAUGOS
    • Kas yra ekspertinės paslaugos
      • Apie techninę ekspertizę
      • Naudingos nuorodos
    • Kur atliekamos ekspertinės paslaugos
    • Techninė ekspertizė
      • Perdirbtos transporto priemonės
      • Sugadintos transporto priemonės
      • Transporto priemonių duomenų nustatymas
      • Transporto priemonės skirtos eismui kaire kelio puse
    • Individualus transporto priemonių patvirtinimas
      • Naudotos transporto priemonės iš ne ES šalių
      • Naujos transporto priemonės
      • Savos gamybos transporto priemonės
      • Galingieji keturračiai
    • Duomenų nustatymas techninės ekspertizės atlikimui
      • Transporto priemonės svėrimas
    • UAB „Transporto studijos“
    • D.U.K
  • SAUGUS AUTOMOBILIS
    • Kodėl verta papildomai pasitikrinti automobilį
      • Ar Jūsų automobilis saugus?
      • Techninės būklės patikra
      • Kaip transporto priemonę internetu užregistruoti į patikrą
    • Kur pasitikrinti automobilio techninę būklę
    • Praktiniai patarimai eismo saugumui
      • Transporto priemonės priežiūra
      • Techninė apžiūra ir saugus eismas
      • Techninė apžiūra ir aplinkosauga
      • Techninė apžiūra ir taupumas
  • DAUGIAU
    • Asociacija
      • Apie mus
      • Privatumo politika
      • Asociacijos naujienos
      • Asociacijos nariai
      • Valdyba
      • Administracija
      • Kontaktai
    • Teisės aktai
      • Reglamentai
      • Direktyvos
      • Konvencijos
      • Kodeksai
      • Įstatymai, nutarimai
      • Įsakymai
    • TA statistika
      • Bendroji statistika
      • Populiarioji statistika
      • Įdomioji statistika
      • Apie apžiūrų statistiką
    • Autopasaulis
      • Autonaujienos
      • Saugumas ir ekologija
      • Technika ir technologijos
      • Įvairenybės
  • Rubrikos

    • Naujausios
    • Autonaujienos
    • Saugumas ir ekologija
    • Technika ir technologijos
    • Įvairenybės

Browse:

  • Home
  • Saugumas ir ekologija
  • Penki mitai apie elektromobilius: kas tiko prieš dešimtmetį – šiandien nebegalioja

Penki mitai apie elektromobilius: kas tiko prieš dešimtmetį – šiandien nebegalioja

Nors elektra varomos transporto priemonės keliais riedėjo jau daugiau nei prieš šimtą metų, daugybė su jais susijusių dalykų vis dar apipinti mitais. Kai kurie iš jų įsišaknijo dar tuo metu, kai elektromobilių technologijos nebuvo pasiekusios dabartinio lygio, o kiti sukerojo dėl informacijos stygiaus.

Pirmas mitas: mažas nuvažiuojamas atstumas

Kai kalbama apie elektromobilių viena įkrova nuvažiuojamą atstumą, dažniausiai sakoma, kad jų galimybės šiuo atžvilgiu ribotos: esą jie negali prilygti automobiliams, varomiems vidaus degimo varikliais. Tai nėra visiška netiesa. Prieš daugiau nei dešimtmetį rinkoje pasirodę elektromobiliai negalėjo būti liaupsinami už ypač didelius įveikiamus atstumus.

Pavyzdžiui, pirmosios kartos „Nissan Leaf“ viena įkrova net ir nepriekaištingomis sąlygomis įveikia apie 150 km, o kadangi akumuliatoriuje neįrengta temperatūros reguliavimo sistema, nemenką reikšmę turi lauko temperatūra. Pavyzdžiui, žiemą, kai termometro stulpelis sminga gerokai žemiau 0 laipsnių, įveikiamas atstumas gali sumažėti dvigubai.

Tačiau šiandien situacija visiškai kitokia. Kaip pastebi jau tradicinėmis tapusių elektromobilių lenktynių organizatorius Darius Grinbergas, naujausių modelių galimybės yra daug geresnės nei prieš dešimtmetį.

„Yra nemažai elektromobilių, kurie įprastu režimu gali nuvažiuoti bent 300 kilometrų, kai kurie be didesnių problemų viena įkrova gali nuriedėti ir 400 kilometrų. Daug tai ar ne, priklauso nuo požiūrio, tačiau kasdieniams poreikiams patenkinti tiek tikrai pakanka, ypač jei važinėjama mieste“, – mano D. Grinbergas.

Tai patvirtina ir elektromobilių specifikacijos. Pavyzdžiui, kompaktiškas miesto elektromobilis „Peugeot e-208“ viena įkrova įveikia 340 kilometrų, didesnis „Volkswagen ID.3“ su mažiausia baterija nuvažiuoja bent 320 kilometrų, o su didesnio pravažumo „Škoda Enyaq“ galima nukeliauti bent 300 kilometrų (visi pagal WLTP).

Specialistai sutinka, jog elektromobilio įveikiamas atstumas viena įkrova yra labiau psichologinis barjeras nei reali problema. Mažai žmonių kasdien įveikia daugiau nei 300 km – daugeliui tokį atstumą įveikti per vieną dieną prireikia keliskart metuose. Šią situaciją palyginti galima su laikais, kai žmonės pradėjo naudoti išmaniuosius telefonus – greitai daugelis suprato, kad „Nokia“ telefonas su savaitę neišsikraunančia baterija nėra būtinas ir nėra problemos ją įkrauti naktimis.

Daug klausimų atsakyti padeda ir patys gamintojai. Pavyzdžiui, „Peugeot“ sukūrė specialią atmintinę vairuotojams, kur nurodoma, kokį atstumą elektromobilis gali įveikti atsižvelgiant, pavyzdžiui, į oro temperatūrą, greitį ar kitus veiksnius.

Antras mitas: įkrauti elektromobilį užtrunka amžinybę

Skeptiški vairuotojai dažnai mėgsta pabrėžti, kad akumuliatorių įkrovimas – ilgas procesas. Šiame mite yra dalis tiesios, tačiau tik tuo atveju, jei kalbama apie įkrovimą iš buitinio elektros lizdo ar namuose įrengtos mažo galingumo įkrovimo stotelės. Naudojant gerokai galingesnes viešąsias įkrovos stoteles, užtrunkama kur kas trumpiau. Galingesnės įkrovimo stotelės namuose taip pat sutrumpina įkrovimo laiką – namie elektromobilis visiškai įkrautas gali būti per kelias valandas ir gauti pakankamai energijos vien per pietų pertrauką.

Anot D. Grinbergo, norint įvertinti įkrovimo greitį, reikia atsižvelgti į tris pagrindinius aspektus: akumuliatoriaus dydį, įkrovimo stotelės galią ir tai, kokį maksimalų įkrovos galingumą priima elektromobilis.

Man Holding Power Charging Cable For Electric Car In Outdoor Car Park. And he s going to connect the car to the charging station in the parking lot near the shopping center

„Jei akumuliatoriaus talpa yra 70 kWh, 50 kW galingumo stotelėje nuo 20 iki 80 proc. jo niekaip neįkrausi per pusvalandį, nes tai fiziškai neįmanoma. Labai svarbu, kokį galingumą priima pats elektromobilis. Daugelis naujausių modelių jau gali priimti 100, 150 ar net 250 kW galingumą, tačiau bėda ta, kad Lietuvoje yra tik viena tokio galingumo stotelė. Bet su laiku tai pasikeis“, – paaiškina D. Grinbergas.

Pavyzdžiui, 50 kWh talpos akumuliatorių turintį „Peugeot e-2008“ greitojo įkrovimo stotelėje, kurios galingumas 50 kW, teoriškai visiškai įkrauti pavyktų per valandą, tačiau jei baterija nėra iki galo išsikrovusi ir bus pildoma iki 80 proc., procesas truks apie pusvalandį. Šis elektromobilis iš įkrovimo stotelės gali priimti maksimalų 100 kW galingumą, todėl akumuliatorius pildant tokio paties galingumo stotelėje, viskas vyktų dvigubai sparčiau. Naudojant 7,4 kW galios namie montuojamą kroviklį, šis elektromobilis visiškai įkrautas būtų per 7,5 val.

Gamintojas tokiai baterijai suteikia 8 metų arba 160 tūkst. nuvažiuotų kilometrų garantiją, tad pagrindo nerimauti dėl jos patikimumo taip pat nėra.

Trečias mitas: elektromobiliai teršia ne mažiau nei tradiciniai automobiliai

Dažniausiai šis mitas grindžiamas tuo, kad elektromobiliui įkrauti naudojama elektros energija gaminama deginant anglį arba dujas, todėl į aplinką patenka daugybė teršalų. Tačiau šis mitas neatspindi tikrovės, nes šiandien vis daugiau elektros pagaminama aplinką tausojančiais būdais, naudojant atsinaujinančius energijos šaltinius.

„Elektromobiliai, kurie įkraunami naudojant net ir taršiausių elektrinių pagamintą elektrą, kenkia gerokai menkiau nei automobiliai su vidaus degimo varikliu. Konkretūs skaičiai labai priklauso nuo šalies.

Pavyzdžiui, net ir taršioje Vokietijos jėgainėje pagaminta elektra išskirs net 40 proc. mažiau CO2, palyginti su įprastu automobiliu. O Norvegijoje, kurioje elektra gaminama daugiausia iš atsinaujinančių šaltinių, šis skaičius apskritai artimas nuliui“, – teigia „Ignitis“ e. mobilumo produktų vystymo vadovas Andrius Šeršniovas.

Lietuvoje žmonės taip pat gali pasirinkti kokią elektros energiją nori gauti iš tiekėjo – galima pasirinkti naudoti tik „žalią“ energiją, gaunamą iš atsinaujinančių šaltinių.

Jo manymu, kalbant apie taršą ir jos tiesioginį poveikį žmonėms, svarbu atsižvelgti į tai, kad gamyklos ne tokios kenksmingos aplinkai kaip tradiciniais degalais varomi automobiliai.

„Elektrinės dažniausiai statomos toliau nuo miestų, jų kaminai iškeliami aukštai, kad gyventojų nepasiektų teršalai. Automobilių tarša kenkia tiesiogiai, nes jos miestų gyventojai neretai neturi galimybės išvengti“, – akcentuoja specialistas.

Ketvirtas mitas: elektros infrastruktūra nepajėgi aptarnauti elektromobilių

 Tikriausiai daug kam yra tekę patirti, ką reiškia, kai dėl per didelės namų elektros instaliacijos apkrovos išmuša saugiklius. Tikėtina, kad vadovaujantis tokia patirtimi išplito dar vienas mitas, esą jei elektromobilių daugės, elektros tinklai taps nebepajėgūs energija aprūpinti visų vartotojų, todėl visą infrastruktūrą teks keisti iš pagrindų. Tačiau A. Šeršniovas išsklaido tokias abejones.

„Mes esame atlikę tyrimą, kas atsitiktų su elektros tinklu, jeigu staiga visi Vilniaus miesto Viršuliškių, Šeškinės, Žvėryno rajonų gyventojai pasikeistų dabartinius savo automobilius į elektromobilius. Paaiškėjo, kad jau šiandien tinklas visiškai susitvarkytų su šia apkrova.

Be to, šiuolaikinė įkrovimo infrastruktūra gana išmani: elektromobilį galima būtų įkrauti tuomet, kai tinklų apkrovimas mažiausias“, – paaiškina A. Šeršniovas.

Jis priduria, kad su tinklų perkrovos problema nesusidursime tikriausiai ir dėl to, kad elektromobilių akumuliatorių talpa didėja, todėl nebus būtinybės jų įkrauti kiekvieną dieną.

Penktas mitas: važiuoti elektromobiliu ne pigiau nei benzininiu automobiliu

Elektromobilių vairuotojai dažnai pabrėžia, kad nukakti 100 kilometrų kainuoja žymiai pigiau, nei tą patį atstumą nukeliauti benzininiu ar dyzeliniu automobiliu, tačiau skeptikai iš karto atšauna, kad tai netiesa, nes elektrinė transporto priemonė gerokai brangesnė. D. Grinbergas paaiškina, kiek tiesos šiame mite.

„Jei dažniausiai kraunamasi namuose ir naudojamas kol kas dar nemokamų įkrovimo stotelių tinklas, išlaidos tikrai bus mažesnės, nei važiuojant benzininiu automobiliu. Jeigu naudojamos mokamos įkrovimo stotelės, tikriausiai važiuoti elektromobiliu bus kiek brangiau nei automobiliu su dyzeliniu varikliu, bet pigiau nei benzinine transporto priemone“, – sako specialistas.

Jis pabrėžia, kad derėtų įvertinti ir kitus niuansus, kurie svarstykles gali nusverti elektromobilio naudai.

„Elektromobilis nėra toks reiklus priežiūrai – jam nereikia keisti tepalų, alyvos ir degalų filtrų, dėl regeneracijos sistemos stabdžiai tarnauja kur kas ilgiau nei įprastame automobilyje, todėl eksploatacija nepalyginti pigesnė. Tą pastebėjo taksi įmonės ar maisto išvežiotojai, tik kol kas tai dar neatkeliavo iki mūsų, tačiau užsienyje tokios tendencijos yra“, – priduria D. Grinbergas.

  • PRIVALOMOJI TECHNINĖ APŽIŪRA
    • Kas yra techninė apžiūra
    • Aktuali informacija
    • Į ką atkreipti dėmesį
    • Papildomi reikalavimai
    • ADR mokymai
    • Karjera
    • D.U.K.
  • EKSPERTINĖS PASLAUGOS
    • Kas yra ekspertinės paslaugos
    • Techninė ekspertizė
    • Kur atliekamos ekspertinės paslaugos
    • Aktuali informacija
    • Papildomos ekspertinės paslaugos
    • UAB „Transporto studijos“
    • D.U.K
  • SAUGUS AUTOMOBILIS
    • Kodėl verta papildomai pasitikrinti automobilį
    • Kur pasitikrinti automobilio techninę būklę
    • Praktiniai patarimai eismo saugumui
  • DAUGIAU
    • Asociacija
    • Privatumo politika
    • Interneto svetainės privatumo politika
    • Slapukų naudojimo politika
    • Teisės aktai
    • TA statistika
    • Autopasaulis

Lietuvos techninės apžiūros įmonių asociacija „Transeksta”
Senasis Ukmergės kel. 16, Užubalių k., Vilniaus r. LT-14302
Tel. +370 5 2640876, el. p. transeksta@vta.lt

Asociacijos pasitikėjimo telefonas +370 800 77008

© Lietuvos techninės apžiūros įmonių asociacija. Visos teisės saugomos.

Slapukų valdymas

Siekiant užtikrinti geriausią vartotojo patirtį, mes naudojame technologijas, tokias kaip slapukai, norėdami saugoti ir/arba gauti įrenginio informaciją. Sutikimas naudoti šias technologijas leis mums tvarkyti duomenis, tokius kaip naršymo elgesys ar unikalūs identifikatoriai šiame tinklalapyje. Nesutikimas arba sutikimo atšaukimas gali neigiamai paveikti tam tikrus svetainės funkcionalumus. 

Funkciniai Visada aktyvus
Kad svetainę būtų lengviau naudoti, būtinais slapukais aktyvinamos pagrindinės funkcijos, pavyzdžiui, naršymo puslapiuose ir prieigos prie svetainės apsaugotų sričių. Be šių slapukų svetainė neveiks tinkamai.
Preferences
The technical storage or access is necessary for the legitimate purpose of storing preferences that are not requested by the subscriber or user.
Statistiniai
Naudodami statistikos slapukus, kurie renka anoniminę informacija ir teikia jos ataskaitas, svetainės savininkai gali sužinoti, kaip lankytojai sąveikauja su svetaine. The technical storage or access that is used exclusively for anonymous statistical purposes. Without a subpoena, voluntary compliance on the part of your Internet Service Provider, or additional records from a third party, information stored or retrieved for this purpose alone cannot usually be used to identify you.
Trečiųjų šalių
Sutikimas reikalingas Youtube turinio rodymui.
Tvarkyti parinktis Tvarkyti paslaugas Tvarkyti {vendor_count} pardavėjus Skaitykite daugiau apie šiuos tikslus
Valdyti
{title} {title} {title}