(Ne)mokama servisų mielaširdystė maskuoja gudrų verslo planą
Beveik visų verslo „evangelijų“, skirtų norintiesiems pasiekti svaiginančių karjeros aukštumų, pačiame pirmajame puslapyje rekomenduojama tapti savo srities ekspertu. Tačiau pradėjus dėlioti, kokių žinių ir gebėjimų reikia automobilininkui, galų gale daroma išvada, jog XXI amžiaus transporto priemonės savininkui pakanka susibičiuliauti su gero serviso meistru ir skrupulingai paisyti jo rekomendacijų. Deja, praktiškai viskas yra gerokai sudėtingiau.
Reikalas tas, kad su technikos pasauliu nesusijusiam žmogui jau perkant nenaują automobilį kyla milijonas klausimų ir abejonių: ar nusižiūrėtas daiktas neturi kokių defektų, kurių neįgudusi akis nemato, ar prašoma kaina adekvati kokybei, ar nenusipirksi viso labo brangiai kainuojančio galvos skausmo? Nešališką ir profesionalų atsakymą bent jau į dalį panašių klausimų galima gauti bet kurioje techninės apžiūros stotyje. Čia dirbančių vyrų garbei reikia pasakyti, kad neturintys patikimo mašinų žinovo-konsultanto, dažnai renkasi būtent tokį kelią ir lieka visiškai patenkinti.
Klaipėdietis R.L. šios vasaros pabaigoje nusprendęs įsigyti aštuonerių metų senumo BMW X5, vizitu į bendrovės „Tauragės techninės apžiūros centras“ stotį buvo patenkintas lygiai mėnesį. Tauragiškiai TAC kontrolieriai į patikros lapą įrašė viso labo dvi pastabas: vokiškas visureigis neturėjo reikalavimus atitinkančio gesintuvo, o jo rūko žibintų skleidžiamas šviesos srautas prastai sureguliuotas. Kadangi TA patikros kortelėje buvo užfiksuota, kad transporto priemonę ketinama registruoti Lietuvoje, po vizito į „Regitrą“, klaipėdietis automatiškai gavo ir oficialų leidimą savo pirkinį eksploatuoti.
Tačiau po keturių savaičių R. L. užsukęs į firminį uostamiesčio BMW servisą neteko amo. Paslaugūs vadybininkai pasisiūlė ne tik sureguliuoti žibintus, bet ir profesionalia akim dar kartą įvertinti visureigio „sveikatos“ būklę. Netrukus vyriškiui įteiktame, keturiuose lapuose išdėstytame, serviso pasiūlyme vien už detales, kurias meistrai primygtinai rekomendavo pakeisti, buvo prašoma pakloti 2153 eurus. Su atlygiu už darbą R. L. piniginė iš viso turėjo palengvėti maždaug 4000 eurų. T. y. kone ketvirtadalį sumos, prašomos už tokio amžiaus, tokios markės ir tokio modelio automobilį.
Natūralu, kad sulaukus tokio pasiūlymo kilo necenzūrine leksika inkrustuotas klausimas: į ką, velniai griebtų, žiūrėjo kontrolieriai ir kaip jiems nenudžiūvo rankos, pasirašius teigiamą išvadą patikos protokole, jei BMW X5 pakaba visiškai subyrėjusi? R. L. paskambinęs į Tauragės TAC išsakė savo nuostabą, dėl tokio skirtingo jo automobilio vertinimo.
„Išgirdę šią istoriją mes patys kurį laiką jautėmės nesmagiai – gal iš tiesų mūsų kontrolierius padarė klaidų ir kažką pražiūrėjo? Juk visur, kur dirba žmonės, pasitaiko visko. Tada mes susitarėme, kad automobilis nebus tvarkomas iki surengsime papildomą apžiūrą, kurioje dalyvaus labiausiai patyrę mūsų ekspertai bei kolegos iš „Transkonos“ (uostamiesčio techninės apžiūros centro). Nuvažiavus į Klaipėdą tiek mūsų pačių, tiek pono R. L. džiaugsmui, ir „konsiliumas“ nerado nė vienos įtikinamos priežasties, dėl kurios reiktų remontui išleisti 4000 eurų“, – teigė „Tauragės techninės apžiūros centras“ vadovas Stanislovas Daukšas.
Beje, visų techninės apžiūros centrų kontrolieriai paprastai sulaukia priekaištų, kad pernelyg „kabinėjasi“ prie smulkmenų, todėl sulaukti kardinaliai priešingo pobūdžio pastabų – mažų mažiausiai keista. Tuo tarpu S. Daukšas patikino tuo nesistebįs, nes didesnė dalis Lietuvos vairuotojų apie savo eksploatuojamą techniką nusimano itin nedaug, todėl tampa lengvu servisų grobiu.
„Be abejonės, nėra tokio pusamžio automobilio, kuriam pakenktų padėvėtų detalių pakeitimas naujomis. Tačiau kai kuriais atvejais tokios rokiruotės neturi nieko bendra nei su eismo saugumu, nei su ekonomine logika. Tiesiog sulaukus kliento, kurio kompetencija apsiriboja žiniomis, kokios rūšies degalų reikia pilti į baką, nemažai servisų tuo akivaizdžiai naudojasi savo uždarbiui padidinti. Drįstu spėti, kad pastaroji istorija su BMW X5 yra kaip tik tokia“, – konstatavo Tauragės TAC vadovas.
Šioje vietoje reiktų prisiminti nesenus „liberalizuoti“ lietuvišką techninės apžiūros sistemą raginančių autoverslininkų išvedžiojimus, esą jie savo klientų mašinų patikrą galėtų atlikti visiškai nemokamai. Visos tokių „nemokamų pietų“ išlaidos greičiausiai būtų kompensuojamos išpučiant remonto paslaugų apimtis. Jei nepriklausomos kontrolės institucija iš tiesų būtų panaikinta, panašaus pobūdžio ginčuose tiesiog nebebūtų kam atlikti arbitro funkcijų.