TA įmonės sufleruoja sprendimą, leidžiantį išvengti eilių prie patikros linijų
Lietuvos automobilininkų gyvenime vis dar itin ryškus sezoniškumas. Dalis jų šaltuoju metų laiku apskritai susilaiko nuo kelionių slidesniais keliais, šeimos transporto parko atnaujinimą atideda pavasariui, o tuomet tvarko ir visas kitas su savais ratuočiais susijusias procedūras. Viena jų techninė apžiūra. Balandį pristatančių savas mašinas patikrai skaičius, lyginant su sausiu ar vasariu, šokteli kone trečdaliu nuo maždaug 100 tūkst. automobilių iki beveik 140 tūkst. Deja, tai reiškia ir pavasarį prie techninės apžiūros įmonių vartų pradedančias formuotis eilės. Ar galima jų išvengti? TA įmonių vadovai sako „tikrai taip“.
„Negali sakyti, kad žiemos metu patikros linijose kontrolieriai gali nieko netrukdomi žaisti futbolą, bet kad darbo krūvis ženkliai sumažėja, tai 100 proc. Ir atvirkščiai – pavasarį ir vasarą atrodo kad visiems vairuotojams gauti „žalią“ TA patikros lapą prisireikia vienu ir tuo pačiu metu, todėl prasideda erzelynė. Ilgai galvojom, kaip tą sezoniškumo problemą minimizuoti, bet panašu, kad realus sprendimas yra vienas: įtikinti tuos automobilininkus, kurių techninės apžiūros galiojimas baigiasi pavasario antroje pusėje ar vasarą, pasiryžti vieną kartą atvykti pas mus šiek tiek anksčiau ir padėti subalansuoti visą srautą“, – sako Klaipėdoje veikiančios TA įmonės „Transkona“ generalinis direktorius Paulius Pleskovas.
„Kauno TAC“ vadovas Gintaras Ciegis taip pat atvirauja ne kartą su kolegom diskutavęs, kas galėtų paskatinti vairuotojus pakeisti apsilankymų TA centruose grafiką.
„Dažniausiai girdima reakcija į pasiūlymą keletu mėnesių paankstinti vizitą į TA stotį – „prarasiu pinigų ir laiko“. Tačiau pradėjus detalizuoti, kiek kainuoja vienas galiojančios techninės apžiūros mėnuo (jei kartą per dvejus metus už benzininį mokama 23 eurai, o už dyzelinį variklį turintį automobilį arba 27 eurai), gaunasi maždaug 1 euras. Drįstu spėti, kad dauguma vairuotojų tai nėra reikšmingai finansinę situaciją koreguojanti suma, kurią išleidus galima gauti gerokai didesnę naudą: atvykęs į TA stotį ne piko metu žmogus galėtų apie savo automobilį gauti daugiau informacijos ir profesionalių įžvalgų, į kuriuos mechanizmus ar detales vertėtų atkreipti dėmesį, nes jų tarnavimo resursas artėja prie pabaigos. Žinau, kad bemaž visose TA įmonėse yra skatinama vadinamojo „draugiško patarėjo“ kultūra, tačiau kai stotys dirba apgulties sąlygomis ir kontrolieriai neturi atokvėpio, daugiau individualaus dėmesio skirti net teoriškai nėra įmanoma“, – pastebi G. Ciegis.
Savo ruožtu „Telšių TAC“ direktorius Arvydas Plienius spėjo, kad padėtis pasikeis tik tuomet, kai patys automobilininkai pradės labiau branginti savo laiką.
„Nepažįstu nei vieno žmogaus, kuriam patiktų lūkuriuoti eilėse ir nervintis dėl stingančios kasdienės darbotvarkę ar netgi koreguoti toliau siekiančius planus tik todėl, kad „technikinė pasibaigė šiandien, o rytoj nėra laisvų rezervacijos laikų“. Deja, kažkodėl absoliuti dauguma vairuotojų stengiasi į TA stotį atvažiuoti paskutinę akimirką – ginkdieve ne mėnesiu ar dviem anksčiau. Galim tik apgailestauti, kad permainos čia kol kas vyksta labai lėtai“, – konstatuoja A. Plienius.
Jo teigimu, problemos greičiausiai nebūtų, jei automobilių šeimininkai tinkamai paruoštų savo techniką ir TA kontrolieriai viso labo konstatuotų faktą, kad jiems pristatytos transporto priemonės visiškai atitinka numatytus reikalavimus ir niekam nekelia jokios rizikos. Deja, daugiau nei 45 proc. apsilankiusių TA stotyse tenka keliauti į servisus ir šalinti nustatytus trūkumus, todėl kontrolieriams teka gerokai didesnis daro krūvis, nei teoriškai galėtų būti.
Analizuodamas pastaraisiais metais atliekamų pirminių TA patikrų statistiką asociacijos „Transeksta“ direktoriaus pavaduotojas Audrius Glėbus taip pat patikino, kad amortizuoti sezoninius vizitų į TA centrus pikus padeda tik nuolat augantis išankstinių rezervacijų skaičius. Šiuo metu kiekvieną dieną visoje Lietuvoje galima rinktis iš beveik 3000 laikų ir atvykus į TA stotį nesugaišti nei vienos papildomos minutės.
„Per paskutinį mėnesį iš minėtų galimų 70 tūkst. rezervacijos laikų buvo panaudoti tik apie 42 tūkst. arba maždaug 60 proc. Tuo tarpu pernai liepos mėnesį siūlomų išankstinės rezervacijos laikai išnaudoti 95 proc. ir juos neišvengiamai reikėjo „medžioti“, nes visiems jų prisireikia tuo pat metu. Žinoma, visų teisė rinktis ir savaip planuoti laiką, bet tai, kad egzistuoja paprastas būdas išvengti streso, daugiau nei akivaizdu“, – pastebi A. Glėbus.