Lietuvos motociklai techninės apžiūros specialistų akimis
Dar gerokai prieš oficialiai prasidedant kelionių motociklais sezonui jų savininkai apgula techninės apžiūros centrus: balandžio-gegužės mėnesiais čia pabuvoja daugiau nei trečdalis iš maždaug 21 000 per kalendorinius metus „sveikatą“ pasitikrinti privalančių L klasės transporto priemonių. Kokių pastabų dažniausiai sulaukia baikeriai ir kokios techninės motociklų problemos kelia didžiausią grėsmę?
Bendrovės „Tuvlita“ kontrolierius Vilius Jankauskas pripažįsta, kad iš esmės motociklai gerokai lengviau įveikia patikros filtrus nei lengvieji ar komercinės paskirties automobiliai. Visų pirma tai lemia kur kas paprastesnė dviračių transporto priemonių konstrukcija ir tikrinamų mechanizmų skaičius.
„Jei pirmuoju bandymu teigiamą TA išvadą gauna kiek daugiau nei 52 proc. lengvųjų automobilių, tai patikrinus motociklus jokių ritmų pastabų paprastai neturim 66 proc. jų savininkų. Dažniausiai fiksuojami trūkumai kaip taisyklė susiję su žibintų būkle, veikimu, reguliavimo galimybėmis, atitikties reikalavimais. Taip pat sąlyginai didelė dalis baikerių „smulkmena“ laiko posūkių ar galinį žibintus, galinius atšvaitus, valstybinio numerio apšvietimą, todėl jiems tenka į TA centrus sugrįžti pakartotinai, po vizitų į servisus. Dėl pakabos, stabdžių ar vairo mechanizmo baikerių technika „išbrokuojama“ sąlyginai retai“, – vardija V. Jankauskas.
Motociklininkas Aidas Bubinas, savo trofėjų kolekcijoje turintis rekordines ištvermės keliones nuo šiauriausio iki piečiausio bei labiausiai į rytus ir vakarus nutolusių Europos taškų, pastebi, kad tam įtakos turi netgi specifinė detalių rinka. Skirtingai nei siūloma automobilininkams, motociklų savininkams nereikia sukti galvos dėl prekybos centruose greta bulvių tarškučių ar buities rakandų pardavinėjamų nepaaiškinamai pigių, nežinomo gamintojo padangų, stabdžių trinkelių ar panašių dalykų. Ieškančių dėvėto „apavo“ motociklams padangų pasitaiko, tačiau akivaizdžiai mažiau, nei turgavietėse ar mašinų detalių sąvartynuose naršančių automobilių vairuotojų.
„Nors didmiesčiuose dviratės transporto priemonės yra puiki alternatyva kasdien naudojamam automobiliui – tiek motociklai, tiek motoroleriai judėjimą eisme pagreitina keliskart (mažesnį nei 50 kub. cm variklį turinčiu motoroleriu galima legaliai naudotis viešajam transportui skirtomis juostomis, o norint tokį vairuoti, užtenka B kategorijos pažymėjimo) – visgi mūsų šalyje motociklai dažniausiai pozicionuojami kaip sporto ar aktyvaus laisvalaikio atributai, todėl jiems skiriama daugiau dėmesio. Be to, gerai motociklų techninei būklei palaikyti reikia kur kas mažesnių sumų, nei automobiliui vien dėl konstrukcinių ypatumų“, – pastebi A. Bubinas.
Didžioji dalis problemų kyla, kai užsimojama perdaryti galinę motociklų dalį ar ji apgadinama nesėkmingai atliekant įvairius akrobatinius triukus – deformuojamas ar netinkamu kampu fiksuojamas valstybinis numeris, „pradanginamas“ galinis atšvaitas, gabaritiniai žibintai, persistengiama tobulinant rėmą.
Kita vertus, tam tikri motociklo patobulinimai visiškai legalūs: dvivietę sėdynę leidžiama pakeisti į vienvietį „balną“ su sąlyga, kad nepjaustomos ir nevirinamos laikančios konstrukcijos. Toleruojamos netgi tam tikri vairo pakeitimai, kai ant vadinamųjų čioperių montuojami aukščiau iškelti „buivolo ragai“. Jei jie netrukdo manevruoti, o vairuotojas savo rankomis neuždengia galinio vaizdo veidrodėlių (tai atvejais, kai šie nuleidžiami žemyn), TA kontrolieriai savito baikerių stiliaus suvokimo nekvestionuoja.
Griežčiau vertinamos tik intervencijos į išmetimo bakelį. Kai bandydami pakoreguoti variklio efektyvumą motociklų šeimininkai sumontuoja specialius duslintuvo vidurius ar tiesiog pašalina originalius triukšmo slopinimo mechanizmus, o dviratė transporto priemonė pradeda skleisti 80 decibelų viršijantį triukšmą, leidimas dalyvauti viešajame eisme nėra duodamas.
„Nors dažnai duslintuvo „patobulinimai“ nėra matomi plika akimi – vizualiai bakelio konstrukcija nebūna pakeista – visgi didieji rėksniai paprastai išsiduoda jau įvažiuodami į TA centro teritoriją. Oficiali skleidžiamo triukšmo matavimo procedūra tokiais atvejai būna tik formalumas, kurio reikia pildant techninės patikros protokolą“, – konstatuoja „Tuvlitos“ kontrolierius V. Jankauskas.
Tiesa, kai kurie baikeriai teigia, kad sąmoningai stengiasi važinėti daugiau garso skleidžiančiais motociklais, nes taip esą yra saugiau – jei kiti eismo dalyviai nepastebėtų mažą dalį matomumo zonoje užimančio motociklo, galbūt išgirstų. Tačiau saugaus eismo specialistai tokius išvedžiojimus vertina skeptiškai: incidentus su motociklais dauguma atvejų lemia elementarus kelių eismo taisyklių nesilaikymas, neadekvatus situacijos vertinimas bei pačių motociklininkų avantiūrizmas ir piktnaudžiavimas didesniu manevringumu nardant tarp automobilių. Netgi sąlyginai kuklaus, nedidelio darbinio tūrio variklį turintis, tačiau mažai sveriantis, motociklas iki 100 km/val., gali spurtuoti vos per 4 sekundes – greičiau nei dauguma sportinių mašinų.