• Naujausi papildymai
  • Kontaktai
  • Įrašykite paieškos žodį
Transeksta
  • PRIVALOMOJI TECHNINĖ APŽIŪRA
    • Kas yra techninė apžiūra
      • Apie techninę apžiūrą
      • Kaip vyksta techninė apžiūra
      • Pasirengimas techninei apžiūrai
      • Techninei apžiūrai pateikiami dokumentai
      • Periodiškumas
      • Techninės apžiūros kainos
      • Istorinių transporto priemonių techninė apžiūra
      • Techninę apžiūrą reglamentuojantys dokumentai
      • Kaip automobilio valdytojui saugiai elgtis techninės apžiūros metu
    • Kur galima atlikti techninę apžiūrą
    • Aktuali informacija
      • Kaip registruotis į techninę apžiūrą ir sumokėti internetu
      • Ką daryti, jei techninės apžiūros galiojimas yra pasibaigęs arba panaikintas
      • Europos ekonominės erdvės šalyse atliktos privalomosios apžiūros pripažinimas
      • Privalomoji neeilinė techninė apžiūra (po eismo įvykio)
      • Ataskaitos išdavimas / keitimas
      • Dujų balionų eksploatacijos galiojimo laiko pratęsimas
      • Nemokamas priminimas apie apžiūros galiojimo pabaigą
    • Į ką atkreipti dėmesį
      • Dažniausiai pasitaikantys gedimai
      • Defektai eksperto akimis
      • Pirmosios pagalbos rinkiniai
      • Ką daryti susidūrus su galima korupcinio pobūdžio nusikalstama veika
      • TA stotyse – vaizdo kameros ir registratoriai
      • Gal susitarsim?
    • Papildomi reikalavimai
      • Apie papildomus reikalavimus
      • Automobiliai skirti eismui kaire kelio puse
      • Autobusams ir troleibusams
      • Pavojingus krovinius vežančioms transporto priemonėms (ADR)
      • Saugioms transporto priemonėms
      • Automobiliams su dujine įranga
    • ADR mokymai
    • Karjera
    • D.U.K.
  • EKSPERTINĖS PASLAUGOS
    • Kas yra ekspertinės paslaugos
      • Apie techninę ekspertizę
      • Naudingos nuorodos
    • Kur atliekamos ekspertinės paslaugos
    • Techninė ekspertizė
      • Perdirbtos transporto priemonės
      • Sugadintos transporto priemonės
      • Transporto priemonių duomenų nustatymas
      • Transporto priemonės skirtos eismui kaire kelio puse
    • Individualus transporto priemonių patvirtinimas
      • Naudotos transporto priemonės iš ne ES šalių
      • Naujos transporto priemonės
      • Savos gamybos transporto priemonės
      • Galingieji keturračiai
    • Duomenų nustatymas techninės ekspertizės atlikimui
      • Transporto priemonės svėrimas
    • UAB „Transporto studijos“
    • D.U.K
  • SAUGUS AUTOMOBILIS
    • Kodėl verta papildomai pasitikrinti automobilį
      • Ar Jūsų automobilis saugus?
      • Techninės būklės patikra
      • Kaip transporto priemonę internetu užregistruoti į patikrą
    • Kur pasitikrinti automobilio techninę būklę
    • Praktiniai patarimai eismo saugumui
      • Transporto priemonės priežiūra
      • Techninė apžiūra ir saugus eismas
      • Techninė apžiūra ir aplinkosauga
      • Techninė apžiūra ir taupumas
  • DAUGIAU
    • Asociacija
      • Apie mus
      • Privatumo politika
      • Asociacijos naujienos
      • Asociacijos nariai
      • Valdyba
      • Administracija
      • Kontaktai
    • Teisės aktai
      • Reglamentai
      • Direktyvos
      • Konvencijos
      • Kodeksai
      • Įstatymai, nutarimai
      • Įsakymai
    • TA statistika
      • Bendroji statistika
      • Populiarioji statistika
      • Įdomioji statistika
      • Apie apžiūrų statistiką
    • Autopasaulis
      • Autonaujienos
      • Saugumas ir ekologija
      • Technika ir technologijos
      • Įvairenybės
  • Rubrikos

    • Naujausios
    • Autonaujienos
    • Saugumas ir ekologija
    • Technika ir technologijos
    • Įvairenybės

Browse:

  • Home
  • Saugumas ir ekologija
  • Lėtapėdiškumas rengiant oro taršos mažinimo planą Lietuvai gali kainuoti 300 mln. eurų

Lėtapėdiškumas rengiant oro taršos mažinimo planą Lietuvai gali kainuoti 300 mln. eurų

Praėjusių metų vasarą pristatytas Nacionalinis oro taršos mažinimo planas vis dar nepatvirtintas, nors Lietuva buvo pasižadėjusi tą padaryti iki praeitų metų galo. Kadangi Europos Komisijai planas turi būti pateiktas per pirmą šių metų ketvirtį – laiko liko nedaug. To nepadarius Lietuvai grėstų 300 mln. eurų bauda, nes Europos Sąjunga (ES) savo šalims narėms yra iškėlusi oro taršos mažinimo tikslus, kuriuos būtina įgyvendinti. Problemą analizuoja LRT.lt 

LRT.lt pasidomėjo, kokie tikslai iškelti mūsų šaliai, kaip toli nuo jų esame ir ar Lietuva švari šalis, ar ne. Nors Lietuva planą žadėjo patvirtinti dar iki praėjusių metų galo, tai nebuvo padaryta, todėl dabar pavojingai balansuojame ties šimtamiljonine bauda.

Šis planas paliestų daugelį Lietuvos gyventojų, nes jį patvirtinus šalyje gali būti įvestas taršių automobilių mokestis.

Plano rengimas patikėtas privačiai įmonei

Pagal Aplinkos ministerijos pateiktą informaciją, plano projektas parengtas siekiant įgyvendinti ES direktyvą, kuri nustato valstybėms narėms prievolę parengti, priimti ir įgyvendinti nacionalines oro taršos valdymo programas, siekiant iki 2020-ųjų ir iki 2030-ųjų apriboti teršalų metinius išmetamus į aplinkos orą kiekius.

Pagal Direktyvos reikalavimus valstybėse narėse parengti ir priimti tokie teisės aktai turi būti pateikti Europos Komisijai 2019-ųjų I-ąjį ketvirtį, todėl laiko liko nedaug.

Pažymėtinea, kad šį planą parengė ne pati Aplinkos ministerija, bet viešojo konkurso metu mažiausią kainą pasiūliusi įmonė UAB „Smart Continent LT“.

LRT.lt pasiteiravo planą parengusios įmonės vadovo Andriejaus Jeržinskio, kaip buvo rengiamas šis planas.

„Rengiant priemonių planą, buvo fokusuotos teminės diskusijos, kuriose dalyvavo ir Susisiekimo ministerijos, ir verslo atstovai. Tačiau šis bendravimas buvo labiau metodinis ir jie nebuvo mūsų ekspertai“, – pasakojo A. Jeržinskis.

Lietuvą galima priskirti prie švaresnių valstybių

Nors važinėjame vienais seniausių automobilių Europoje, kurių dauguma varomi dyzelinu, Lietuvoje oro užterštumas nėra pasiekęs kritinę ribą.

„Nuo 2002-ųjų vykdomas Lietuvos oro kokybės stebėjimas. Pagal gautus duomenis Lietuvą galima priskirti prie švaresnių valstybių. Yra šalių, kurios švaresnės, pavyzdžiui, kai kuriais atvejais Skandinavijos valstybės arba Airija.

Tačiau Lietuva švaresnė už Lenkiją, Italiją, Rumuniją, Bulgariją ar net tokias didžiąsias šalis kaip Vokietija, Prancūzija ir Ispanija. Šios valstybės turi daugiau problemų nei Lietuva“, – LRT.lt teigia Aplinkos apsaugos agentūros Oro kokybės vertinimo skyriaus vedėja Zita Šilėnė.

Nepaisant to, kad bendrame kontekste atrodome ne taip ir blogai, turime įgyvendinti atitinkamus tikslus, nes esame įsipareigoję ES.

„Yra du skirtingi tikslai. Vienas yra keliamas oro kokybei. Šiuo atžvilgiu, Lietuva yra neblogoje padėtyje, nes tik du teršalai vienais ar kitais metais viršija nustatytas normas – tai yra kietosios dalelės ir benzpirenas. Tuo metu kitos valstybės dar turi problemų ir su azoto dioksidu, ir su ozonu. Kai kurios ir su sieros dioksido koncentracija.

Kita normų kategorija – tai išmetamų teršalų kiekis. Matuojama, kiek, pavyzdžiui, tonų per metus išmetama kiekvienoje šalyje. Šioje srityje tikslai nustatyti neatsižvelgiant į valstybių oro kokybę. Taigi jei oro kokybė dar sąlyginai nebloga, tai teršalų išmetimui keliami reikalavimai Lietuvai yra ganėtinai dideli ir plano tikslų pasiekimas gali būti problemiškas“, – pasakoja Z. Šilėnė.

Specialistė paaiškina, kodėl oro tarša ir kokybe, bendru sutarimu, turi rūpintis visos bendrijos narės, neatsižvelgiant į tai, ar valstybė teršia daug, ar mažai, palyginti su kitomis. Pasirodo, nesvarbu, kur teršalai išmetami, kartais jie gali keliauti ir tūkstančius kilometrų, atkeliauti į Lietuvą, arba mūsų šalyje išmesti teršalai gali pasiekti kitas valstybes.

Kaip toli esame nuo užbrėžtų tikslų?

Nors Lietuva sąlyginai švari šalis, privalome būti dar švaresni. Iki 2020-ųjų kietųjų dalelių kiekį turime sumažinti 20 proc., palyginti su 2005-ųjų rodikliais. Šiuo atžvilgiu sekasi neblogai, nes pagal 2015-ųjų duomenis jau tuo metu iki tikslo įgyvendinimo mums trūko vos 2–3 proc.

Tačiau kitoje – azoto oksido kiekio sumažinimo srityje – pasitempti yra kur. Nuo 2005-ųjų iki 2016-ųjų šio teršalo kiekį pavyko sumažinti tik 13 proc., nors šaliai iškeltas tikslas buvo daug didesnis – 48 proc.

Laikotarpiui nuo 2020-ųjų iki 2030-ųjų ES iškėlusi papildomus oro taršos mažinimo tikslus. Pavyzdžiui, kietųjų dalelių kiekį reikės sumažinti dar 36 proc., o azoto oksido – 51 proc.

Laikas tirpsta, o galutinių sprendimų nėra

Artimiausiu metu, iki 2020-ųjų, pagal pirminį planą norima įgyvendinti tris punktus. Vienas jų, P6 – Kelių transporto priemonių įsigijimą ribojantis teisinis reglamentavimas. Vadinasi, bus ribojima galimybė įsigyti Euro 4 ir žemesnius standartus atitinkančius automobilius.

„Vokietija pradeda drausti miestuose dyzelinius automobilius, ypač senus. Jų kaina masiškai mažėja, ir vokiečiai stengiasi jais atsikratyti, todėl nenorėjome, kad Lietuvą užplūstų tokie automobiliai. Tai greita reakcija į tai, kad neprisivežtume, ko nereikia“, – LRT.lt komentuoja A. Ježerskis.

Dar vienas punktas, kurį norima įgyvendinti pagal pirminį planą kaip įmanoma greičiau – P16 – „Kelių naudotojo mokesčio pakeitimai“. Tačiau jo įgyvendinti iki šių metų pabaigos gali būti neįmanoma, nes susisiekimo ministras Rokas Masiulis jau yra sakęs, kad tokioms pertvarkoms reikia mažiausiai dvejų metų.

Kitas punktas – P7 – Taršos mokesčio lengvosioms transporto priemonėms įvedimas. Pagal planą jis taip pat turėtų būti įgyvendintas iki 2020-ųjų. Kaip toks mokestis būtų apskaičiuojamas – pirminėje plano versijoje nenurodoma.

Nors oro taršos mažinimo plano tikslai apibrėžti, kas bus priimta ir kaip jie kis dar nėra aišku, nes Aplinkos ministerija nepateikė galutinio plano varianto, nors jį žadėjo pateikti iki praėjusių metų pabaigos.

Todėl Lietuva atsiduria įtemptoje situacijoje, nes nespėjus šio plano pateikti Europos Komisijai iki šių metų balandžio 1-os dienos – grės šimtamiljoninė bauda.

 

  • PRIVALOMOJI TECHNINĖ APŽIŪRA
    • Kas yra techninė apžiūra
    • Aktuali informacija
    • Į ką atkreipti dėmesį
    • Papildomi reikalavimai
    • ADR mokymai
    • Karjera
    • D.U.K.
  • EKSPERTINĖS PASLAUGOS
    • Kas yra ekspertinės paslaugos
    • Techninė ekspertizė
    • Kur atliekamos ekspertinės paslaugos
    • Aktuali informacija
    • Papildomos ekspertinės paslaugos
    • UAB „Transporto studijos“
    • D.U.K
  • SAUGUS AUTOMOBILIS
    • Kodėl verta papildomai pasitikrinti automobilį
    • Kur pasitikrinti automobilio techninę būklę
    • Praktiniai patarimai eismo saugumui
  • DAUGIAU
    • Asociacija
    • Privatumo politika
    • Interneto svetainės privatumo politika
    • Slapukų naudojimo politika
    • Teisės aktai
    • TA statistika
    • Autopasaulis

Lietuvos techninės apžiūros įmonių asociacija „Transeksta”
Senasis Ukmergės kel. 16, Užubalių k., Vilniaus r. LT-14302
Tel. +370 5 2640876, el. p. transeksta@vta.lt

Asociacijos pasitikėjimo telefonas +370 800 77008

© Lietuvos techninės apžiūros įmonių asociacija. Visos teisės saugomos.

Slapukų valdymas

Siekiant užtikrinti geriausią vartotojo patirtį, mes naudojame technologijas, tokias kaip slapukai, norėdami saugoti ir/arba gauti įrenginio informaciją. Sutikimas naudoti šias technologijas leis mums tvarkyti duomenis, tokius kaip naršymo elgesys ar unikalūs identifikatoriai šiame tinklalapyje. Nesutikimas arba sutikimo atšaukimas gali neigiamai paveikti tam tikrus svetainės funkcionalumus. 

Funkciniai Visada aktyvus
Kad svetainę būtų lengviau naudoti, būtinais slapukais aktyvinamos pagrindinės funkcijos, pavyzdžiui, naršymo puslapiuose ir prieigos prie svetainės apsaugotų sričių. Be šių slapukų svetainė neveiks tinkamai.
Preferences
The technical storage or access is necessary for the legitimate purpose of storing preferences that are not requested by the subscriber or user.
Statistiniai
Naudodami statistikos slapukus, kurie renka anoniminę informacija ir teikia jos ataskaitas, svetainės savininkai gali sužinoti, kaip lankytojai sąveikauja su svetaine. The technical storage or access that is used exclusively for anonymous statistical purposes. Without a subpoena, voluntary compliance on the part of your Internet Service Provider, or additional records from a third party, information stored or retrieved for this purpose alone cannot usually be used to identify you.
Trečiųjų šalių
Sutikimas reikalingas Youtube turinio rodymui.
Tvarkyti parinktis Tvarkyti paslaugas Tvarkyti {vendor_count} pardavėjus Skaitykite daugiau apie šiuos tikslus
Valdyti
{title} {title} {title}