Atlikę šiuos darbus nesiskųsite apšalusiu ar aprasojusiu automobilio langu
Atėjus žiemai vairuotojus užklumpa daug nepatogumų – nuo automobilio reikia valyti sniegą, gremžti apledėjusius stiklus. Tačiau tai niekis, palyginti su nepatogumu, kurį kai kuriems tenka patirti dėl iš vidaus aprasojusių ar net apledėjusių langų. Ar įmanoma tai išspręsti, ar visgi teks nuleisti rankas ir susitaikyti, kad kitaip jau nebus? Į šiuos klausimus atsako portalo LRT.lt reporteriai.
Pasiduoti tikrai nereikia. Geras matomumas per automobilio langus – vienas iš saugumo garantų, ypač žiemą, kai švinta vėlai, o temsta anksti. Tačiau ne visi vairuotojai gali džiaugtis krištolo skaidrumo stiklais. Kai kuriems kiekvieną rytą tenka kovoti su iš vidaus aprasojusiais ar šalčio „eglutę“ užauginusiais automobilio langais. Tačiau tokias problemas galima išspręsti. Kartais lengvai, kartais pastangų ar investicijų visgi gali prireikti.
Jei automobilyje yra drėgmės, o važiuojant mėgavotės šiluma sklindančia iš vėdinimo grotelių ir grįžę namo nepravėdinote salono – sudarėte puikiausias sąlygas langų rasojimui. Tokiu būdu automobilio viduje susidarė didelis vidaus ir išorės temperatūrų ir drėgmės skirtumas. Norint to išvengti, pakaks grįžus namo, minutei ar dviem praverti automobilio dureles ir taip sumažinti salono ir išorės temperatūrų skirtumą.
Jei šis metodas nepadeda, ieškokite, iš kur į automobilį patenka drėgmė. Kartais patys to nepastebėdami ar nenorėdami tampame drėgmės šaltiniais. Pavyzdžiui, nuo apsnigtos striukės dalis drėgmės įsigers į automobilio sėdynių apmušalus. Taip pat drėgmę atsigabename ant savo batų. Todėl patartina reguliariai patikrinti ar sėdynės bei po kojomis esantys kilimėliai nėra labai drėgni ar net šlapi.
Langų rasojimo problema gali būti susijusi ir su senu bei drėgmės prisikaupusiu salono oro filtru. Jei jis šlapias, natūralu, kad į saloną patenkantis oras taip pat bus drėgnas. Naujas sausas filtras ir gerai funkcionuojanti oro vėdinimo sistema jei ne eliminuos, tai bent jau pagerins situaciją.
Kartais drėgmės šaltinis gali būti įplyšusios ar įtrūkusios durų bei stiklų gumos, nesandarus stoglangis. Dėl šių priežasčių drėgmė gali kaupti įvairiose automobilio ertmėse. Pavyzdžiui, nutekėti į bagažinės dugną, kur laikomas atsarginis ratas. Beje, jei radote daug vandens šioje vietoje, paieškokite guminio kaiščio – jį ištraukus, vanduo paprasčiausiai išbėgs.
Tačiau bet kokiu atveju, tai bus tik vienkartinis problemos sprendimo būdas, o vietą, per kur skverbiasi drėgmė, vis tiek teks surasti.
Norint išsivaduoti nuo drėgmės automobilio viduje, būtina jame nepalikti drėgnų daiktų, pavyzdžiui, šlapių pirštinių, šluosčių ar drabužių.
Dažniausiai dėl drėgmės automobilio viduje kaltinami kilimėliai. Ir tikrai ne be reikalo. Ant batų prilipęs sniegas ar į padų protektorių susikaupusi drėgmė galiausiai įsigers į medžiaginį kilimėlį. Todėl juos patartina reguliariai išdžiovinti.
Kai kurie vairuotojai žiemos metu naudoja guminius kilimėlius. Į juos drėgmė neįsigeria, tačiau gali kilti kitokių problemų. Pavyzdžiui, drėgmė gali nubėgti ant automobilio salono dugno, kuris dažniausiai išmuštas audiniu. Jei drėgmė susikaups jame, išdžiovinti bus kur kas sudėtingiau nei paprastą medžiaginį kilimėlį.
Todėl patartina po kiekvienos kelionės patikrinti guminius kilimėlius, ar nėra vandens, kurį galima paprasčiausiai išpilti. Taip pat vertėtų naudoti tokius guminius kilimėlius, kurie turi aukštą kraštą. Tai sumažins vandens pratekėjimo galimybę.
Kovai su drėgme automobilio viduje vairuotojai pasitelkia įvairias buitines priemones. Pavyzdžiui, vaikiškas sauskelnes, kačių kraiką, laikraščius, kavą ar didesnį kiekį drėgmės sugėrimui skirtų paketų, kuriuos randame batų ar drabužių įpakavimuose. Parduotuvėse galima rasti ir specialiai automobilių salonams skirtų drėgmės sugėriklių.