Žingsniai, kurių turite imtis tapę eismo įvykio liudininku

Automobilių avarijos Lietuvos keliuose įvyksta kasdien. Vienose nukenčia tik automobiliai, kitose, deja, ir žmonės. LRT.lt kalbinti specialistai džiaugiasi, kad vairuotojų, kurie pamatę eismo įvykį sustoja padėti, vis daugiau. Tačiau apgailestauja, kad ne visi žino, kaip teisingai suteikti pirmąją pagalbą ar teisingai elgtis eismo įvykio vietoje, kad jų noras padėti būtų tikrai naudingas, o ne žalingas.

Dažniausiai, įvykus eismo įvykiui pirmąją pagalbą nukentėjusiems suteikia kiti vairuotojai. Kaip pabrėžia Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos 1–os komandos skyrininkas Artūras Sandovič, pirmasis žingsnis, kurio turi imtis padėti sustoję kiti eismo dalyviai – užtikrinti savo ir kitų saugumą.

„Visų pirma, reikia atkreipti dėmesį į savo saugumą ir pasirūpinti eismo įvykio vietos matomumu. Tai yra, jei nėra pastatytas perspėjamasis trikampis ženklas, jį pastatyti, ir taip perspėti kitus vairuotojus apie tai, kad įvyko eismo įvykis ar kelyje yra kliūtis“, – LRT.lt sako A.Sandovič.

Kitas žingsnis – skambutis į Bendrąjį pagalbos centrą (BPC). Kauno miesto greitosios medicinos pagalbos stoties direktoriaus pavaduotojos medicinai Ilonos Kajokaitės teigimu, nuo to prasideda tikroji pagalba.

„Pagalba prasideda nuo tada, kai esate sujungiamas su BPC dispečeriu. Sprendžiant iš to, ką pasakysite, gausite ir nurodymus, ką ir kaip padaryti, o ko nedaryti. Todėl visada reikia klausyti, ką sako, ir atsakinėti į tai, ko klausia“, – akcentuoja I.Kajokaitė.

Teisingo bendravimo su dispečeriu svarbą pažymi ir A.Sandovič, nes registruojant įvykį pildoma standartinė forma, kuri daro įtaką spec. tarnybų reagavimui. Tik atsakius į visus dispečerių užduodamus klausimus galima pridėti papildomą informaciją, kuri gali būti svarbi skirstant ugniagesių-gelbėtojų komandos darbus.

Didesnių eismo įvykių metu, kai sudaužytuose automobiliuose yra prispaustų žmonių, pagelbėti sustoję vairuotojai dvejoja – nukentėjusius iš automobilio traukti, ar ne.

„Dažniausiai rekomendacija būtų netraukti. Jei automobilis stipriai sudaužytas, gali būti, kad nukentėjusiam lūžo stuburas ir jį galima dar labiau sužeisti. Tokiais atvejais nukentėjusieji turi būti ištraukti naudojant spec. priemones“, – pastebi I.Kajokaitė.

Tačiau daug kas priklauso ir nuo aplinkybių. Pavyzdžiui, jei automobilis dega, specialistės teigimu, geriau nukentėjusius traukti, nes, tokiu atveju, svarbiau išsaugoti gyvybę. Žvelgiant iš ugniagesio-gelbėtojo perspektyvos, vieningo atsakymo, traukti nukentėjusius ar ne, nėra, nes kiekviena situacija skirtinga ir reikia atsižvelgti į aplinkybes.

„Tai yra didvyriškumo ir sveiko proto mišinys. Nes, pavyzdžiui, niekas negali imti ir pasakyti, kad neturėtume artintis prie rūkstančio automobilio. Žinoma, jei matote, kad automobilis jau liepsnoja, tą reikėtų įvertinti kritiškai. Tačiau esu matęs filmuotą atvejį, kai automobilis degė, bet viduje buvusiam žmogui dar tikrai buvo galima padėti. Deja, bet vietoj to ten buvę žmonės ne suteikė pagalbą, bet viską tiesiog filmavo. Taip tikrai neturėtų būti. Jei yra galimybė padėti, tą ir reikia padaryti“, – įsitikinęs A.Sandovič.

Tačiau specialistas vis tik akcentuoja, kad bet kokiomis aplinkybėmis svarbiausia pasirūpinti savo saugumu ir sveikata, nes įvykyje, kuriame jau yra nukentėjusių, mažiausiai reikia daugiau aukų ir sužeistųjų.

Ne visi moka suteikti pagalbą

Ar pamatę eismo įvykį vairuotojai turėtų sustoti padėti nekentėjusiems? Į tokį klausimą A.Sandovič atsako paprastai – tai privaloma.

„Pagal Kelių eismo taisykles, veiksmų imtis privaloma, nes teoriškai visi vairuotojai per pirmosios pagalbos kursus yra apmokyti, kaip reikėtų padėti nukentėjusiems. Todėl padėti – yra vairuotojų pareiga“, – teigia A.Sandovič.

Tačiau I.Kajokaitė mano, kad toli gražu ne visi vairuotojai gali suteikti pirmąją pagalbą. Tačiau taip yra ne dėl baimės ar nenoro sustoti, o tiesiog nežinant, ką reikės daryti. O taip būti neturėtų.

„Padedant nukentėjusiems veiksmų galima imtis suteikiant pirmąją pagalbą. Žinoma, būtų labai gerai, kad visi vairuotojai būtų praėję specialius kursus, o ne tik turėtų pažymėjimą.

Deja, čia yra didžiausia problema, kad turime gausybę vairuojančių žmonių, kurie teoriškai turi mokėti suteikti pirmąją pagalbą, bet praktiškai to padaryti negali. O taip yra todėl, kad pirmosios pagalbos kursai dažnai yra fiktyvūs“, – mano I.Kajokaitė.

Ir padeda, ir trukdo

Kartais, pamatę eismo įvykį, sustoti sugalvoję vairuotojai tampa ne pagalbininkais, bet trukdžiais. Ypač tais atvejais, kai norima tiesiog įamžinti įvykį, o ne suteikti realią pagalbą nukentėjusiems bei spec. tarnybų darbuotojams.

„Kai kurie žmonės padeda net ir tada, kai į įvykio vietą jau yra atvykusios visos tarnybos, nes kartais paprašome į greitosios pagalbos automobilį padėti nešti sužeistuosius. Bet jei esi tas, kuris fotografuoja ir prašo patraukti greitosios pagalbos automobilį, nes jis užstoja vaizdą… geriau tokių žmonių nebūtų“, – LRT.lt pasakoja I.Kajokaitė.

Kad šalia eismo įvykio vietos sustoję pašaliniai žmonės kartais labiau trukdo nei padeda, sutinka ir A.Sandovič.

„Būna tokių, kurie nori viską nufilmuoti, parodyti įvykį draugams ar šeimai. Tokie žmonės stengiasi priartėti kuo arčiau, todėl, kol ištiesiame STOP juostą, juos reikia prižiūrėti. Kartais net ir paprašyti jie neatsitraukia. Tačiau svarbu suprasti, kad gelbėtojai dirba su spec. priemonėmis, kurios gali būti pavojingos tiems, kurie nesusiję su gelbėjimo darbais. Noriu pabrėžti, kad ugniagesiai yra pareigūnai, kurie eismo įvykio vietoje dirba savo darbą ir jie patiria papildomą stresą, kai yra filmuojami ar komentuojami jų veiksmai. Tai tikrai nepadeda gelbstint žmonių gyvybes“, – dėmesį į labiau trukdančius, nei padedančius, atkreipia A. Sandovič.

Pareigūnas tikina, kad jei reikia tiek ugniagesiai-gelbėtojai, tiek ir greitosios medicininės pagalbos darbuotojai tikrai paprašys padėti.

„Būna ir taip, kad pamatome pro šalį važiuojantį kraną ir jo vairuotojo paprašome padėti. Arba, pavyzdžiui, sunkiasvorės technikos vairuotojo galime paprašyti kažką patempti ar patraukti, jei mums to reikia“, – netradicinius pagalbos prašymus vardija A.Sandovič.

Galiausiai, specialistas atkreipia dėmesį į tai, kad bet kokiu atveju dažniausiai padeda žmonių supratingumas ir atsakingumas, kad gelbėtojams privaloma užtikrinti gerą patekimą prie įvykio vietos ir nesudaryti eismo grūsčių, nes gelbstint eismo įvykyje nukentėjusius žmones brangi kiekviena minutė ar net sekundė.