Statistika: vairuotojai subręsta perkopę 25 m. amžiaus ribą

Dažniausiai į avarijas patenka kelerių metų patirtį turintys jauno amžiaus vairuotojai, parodė didžiausios šalyje ne gyvybės draudimo bendrovės „Lietuvos draudimas“ statistiniai duomenys. Tikimybė, kad jauno amžiaus vairuotojas sukels eismo įvykį, siekia net 1 iš 5. Avaringumui pastebimai sumažėti prireikia bent septynerių metų.

„Dvejų metų vairavimo patirties dažniausiai nepakanka, kad jauni vairuotojai gebėtų valdyti automobilį taip, kaip didesnę patirtį sukaupę vairuotojai. Mūsų statistika rodo, kad saugesnio vairavimo įgūdžiai susiformuoja tik sulaukus 25-erių – palyginti su dvidešimties metų amžiaus neturinčiais vairuotojais, šiame amžiuje eismo įvykių tikimybė sumažėja du kartus. Statistiškai saugiausiai vairuoja 40–60 m. amžiaus vairuotojai, kurie į eismo įvykius patenka 4–5 kartus rečiau negu jauniausi ir mažiausiai patyrę vairuotojai“, – sako „Lietuvos draudimo“ Žalų valdymo skyriaus vadovė Viktorija Katilienė.

Remiantis apibendrinta ketverių metų „Lietuvos draudimo“ privalomojo vairuotojų civilinės atsakomybės draudimo statistika, didžiausias avarijų dažnio rodiklis stebimas tarp neseniai vairuotojo pažymėjimą įgijusių ir kelerių metų vairavimo patirties nespėjusių sukaupti jaunuolių. Tarp 18-20 m. amžiaus vairuotojų avarijų dažnis siekia 18-19 proc. – būtent tokia dalis iš apsidraudusių 100 vairuotojų sukelia eismo įvykius.

Saugiausias amžius – nuo 35-erių iki 76-erių

Vyresniame amžiuje avarijų dažnis palaipsniui mažėja, o pastebimas sumažėjimas fiksuojamas tarp 25 m. amžiaus vairuotojų. Pradedant šia amžiaus grupe avarijų dažnis tampa mažesnis negu 1 iš 10, o mažiausias avaringumas stebimas nuo 35-erių iki 76-erių, vyresni vairuotojai vėl dažniau pakliūna į eismo įvykius.

„Nors aštuoniolikos sulaukęs žmogus jau laikomas suaugusiu, iš tiesų jo nervų sistema formuojasi bent iki dvidešimt penkerių. Nesubrendęs jaunuolis yra linkęs labiau pasiduoti emocijoms, jį lengviau išprovokuoti, jis gali lengvai sutrikti stresinėse situacijose. Tad toks žmogus dar gali nemokėti tinkamai suvaldyti savęs, bet jau gauna valdyti automobilį“, – sako psichologė ir „Lietuvos draudimo“ pykčio keliuose valdymo konsultantė Eglė Masalskienė.

Tai, kad jaunesnio amžiaus vairuotojams būdingas agresyvesnis vairavimo stilius, avarijų metu galintis lemti skaudesnes pasekmes, rodo ir žalų statistika. Jaunų vairuotojų sukeltų eismo įvykių metu patirta žala vidutiniškai yra didžiausia. Kaip rodo „Lietuvos draudimo“ duomenys, 18–25 m. amžiaus grupės vairuotojų per eismo įvykius patiriama žala sudaro apie 800 eurų ir, palyginti su vyresnėmis amžiaus grupėmis, yra apie 10–20 proc. didesnė. Vidutinė avarijos metu patiriama žala visose amžiaus grupėse sudaro apie 750 eurų.

Psichologė: reikia mokėti valdyti ne tik automobilį, bet ir emocijas

Statistika atskleidžia ir skirtumus tarp lyčių – moterys visose amžiaus grupėse į avarines situacijas patenka dažniau negu vyrai. Tikimybė patekti į eismo įvykį vairuojančioms moterims sudaro 3 iš 50, o vyrams – 2 iš 50.  Kaip pastebi draudikai, dažnesnį moterų patekimą į avarijas nulemia tai, kad jų daugiau važinėje miestuose, kur vyrauja intensyvesnis eismas.

Pasak E. Masalskienės, jauniems vairuotojams reikėtų mokytis valdyti savo emocijas ir bandyti geriau suprasti, kaip jos paveikia veiksmus už vairo. „Kiekvieną kartą už automobilio vairo sėdantis jaunas vairuotojas turėtų atsakyti sau, ar man reikia lenktyniauti su šviesoforais ir kitas eismo dalyviais, kaip mano emocinė savijauta veikia mano vairavimo stilių, ar mano susierzinimas, o gal noras pasirodyti nevirsta agresyviu ir pavojingu važiavimu“, – kalba psichologė.

Anot jos, aplinkybių ar kitų eismo dalyvių spaudimui ypač neturėtų pasiduoti moterys. „Fiziologiniai dalykai lemia, kad moterys ne taip gerai kaip vyrai orientuojasi erdvėje, todėl jos pagal savo vairavimo stilių neturėtų stengtis būti panašios į vyrus. Kelyje jos turėtų visada važiuoti taip, kad jaustųsi jaukiai net tuo atveju, jei pristabdo lekiančius eismo dalyvius“, – pastebėjo E. Masalskienė.