Startuoja akcija „STOP kelių gadinimui“

 Lietuvos kelių būklę labiausiai blogina ne didėjantis sunkiasvorio transporto srautas, o per didelis leidžiamų apkrovų viršijimas ir dėl ilgą laiką buvusio finansavimo trūkumo vis atidedamas kelių remontas. Nors pagal normatyvus asfalto dangos viršutinis sluoksnis turėtų būti keičiamas kas 20 metų, dėl nepakankamo kelių finansavimo trūkumo Lietuvoje šis laikotarpis dažnai pailgėja iki 40 ar net 50 metų. „Via Lietuva“ apibendrina, jog dėl sunkiojo transporto gabenamo viršsvorio keliai dėvisi greičiau, praranda savo tvirtumą, o jų remontas tampa vis brangesnis. Svarstoma, jog vienas iš sprendimų, padėsiančių suvaldyti tokią situaciją, galėtų būti judančių sunkiųjų transporto priemonių svėrimas kelyje.

 Šią savaitę susisiekimo ministras Juras Taminskas paskelbė apie akcijos „STOP kelių gadinimui“ startą, kuria siekiama sumažinti perkrauto sunkiasvorio transporto daromą žalą šalies keliams. Siekiant spręsti sunkiojo transporto viršsvorio problemą, bus ženkliai plečiamas transporto svėrimo vietų tinklas, didinamos patikrinimų apimtys, o Lietuvos transporto saugos administracijai (LTSA) bus skirtas 10 kartų didesnis finansavimas kontrolės funkcijai vykdyti.

„Kelių  būklė priklauso ne tik nuo to, kiek mes į juos investuojame, bet ir kaip juos naudojame. Iki šiol buvo ,,gydoma“ ne priežastis, o kovota su pasekmėmis, taigi imamės kitokių veiksmų. Startuojame su programa „Stop kelių gadinimui“, kuri užtikrins efektyvesnę sunkiojo transporto kontrolę keliuose. Ženkliai išplėsime svėrimo vietų tinklą, kasmet keliuose įrengiant po šešias dinamines svarstykles, o iki 2028 metų jų skaičius pasieks 18.

Kartu didinsime patikrinimų mastą ir dažnį, kontrolieriai dirbs ištisą parą, bus perkami nauji patikrų automobiliai. Lietuvos transporto saugos administracijai skirsime 10 kartų didesnį finansavimą, kad kontrolė pradėtų tinkamai veikti, o Lietuvos keliai būtų apsaugoti“, – sako susisiekimo ministras Juras Taminskas.

Kiekvienas kelias projektuojamas tam tikram apkrovų kiekiui ir laikotarpiui. Projektinis laikotarpis valstybinės reikšmės automobilių keliams yra ne mažesnis kaip 20 metų, o greitkeliams ir automagistralėms – 30 metų. Vis dėlto realybėje keliai dažnai patiria gerokai didesnį krūvį, nei buvo numatyta juos projektuojant. Nors teisės aktai aiškiai nustato, kokio svorio krovininiai automobiliai gali važiuoti Lietuvos keliais, šių reikalavimų ne visada laikomasi.

Lietuvoje keliais gali važiuoti standartinės krovininės transporto priemonės, kurių svoris su kroviniu yra iki 40 tonų, o jų varančiosios ašies apkrova negali viršyti 11,5 tonos, kitų ašių – ne daugiau kaip 10 tonų.

„Via Lietuva“ Infrastruktūros priežiūros skyriaus vadovas Modestas Lukošiūnas akcentuoja, kad transporto priemonės, viršijančios leistiną svorį arba turinčios netolygiai paskirstytą apkrovą, daro didelę žalą šalies keliams.

„Tokie sunkvežimiai-pažeidėjai daro didelę neigiamą įtaką keliams, ypač sparčiai ardo krašto ir rajoninius kelius, kurie dažnai nėra pritaikyti intensyviam sunkiojo transporto eismui. Asfalto dangose atsiranda provėžos ir bangos, ypač vasaros laikotarpiu, kai asfalto danga įkaista ir iki 60 laipsnių temperatūros, išdaužos bei duobės, įtrūkimai, pradeda byrėti dangos kraštai – tai ne tik gadina infrastruktūrą, bet ir kelia didelį pavojų eismo saugumui“, – teigia M. Lukošiūnas.

Svarbu pabrėžti, kad net ir nedidelis krovininio transporto viršsvoris gali padaryti labai didelę žalą. Kelių specialistų skaičiavimai rodo, jog vos keliomis tonomis viršyta ašies apkrova gali kelio dangą pažeisti kelis kartus labiau nei leidžiama norma. Kitaip tariant, viena per sunkiai pakrauta transporto priemonė gali padaryti tiek žalos, kiek šimtai ar net tūkstančiai lengvųjų automobilių.

„VILNIUS TECH“ Aplinkos inžinerijos fakulteto dekanas, Kelių katedros prof. dr. Donatas Čygas pastebi, jog dabartiniai kelių mokesčiai jau artėja prie tų, kurie atitiktų realią žalą. Vis dėlto, pasak profesoriaus, labai svarbu, kad Lietuvoje būtų kuo greičiau pereita prie elektroninės kelių rinkliavos („e-tolling“) ir mokesčiai būtų mokami už nuvažiuotą atstumą, o ne už kelyje praleistą laiką naudojant elektronines vinjetes.

„Krovininio transporto bendrosios masės ir ašių apkrovos kontrolė yra labai svarbi, nes padeda užtikrinti eismo saugumą, apsaugoti kelių infrastruktūrą, skatinti sąžiningą vežėjų konkurenciją ir prisidėti prie geresnės aplinkos apsaugos“, – teigia prof. dr. Donatas Čygas.

Auganti kelių priežiūros ir remonto kaina galiausiai paliečia visus – tiek valstybę, tiek verslą, tiek gyventojus. Todėl vis daugiau dėmesio skiriama sprendimams, kurie leistų ne tik taisyti pasekmes, bet ir užkirsti kelią žalai atsirasti.

Pasaulinėje praktikoje transporto priemonių perkrovoms nustatyti naudojama statinė, judančių arba mišri transporto svėrimo technologijos. Lietuvoje iki šiol pažeidėjų kontrolei ir baudimui naudojama tik statinė transporto priemonių svėrimo technologija. Šią technologiją naudoja Lietuvos transporto saugos agentūra, kuri dėl ribotų resursų, galėjo 2017–2024 metų laikotarpiu vidutiniškai pasverti tik apie 3 vnt. transporto priemonių per darbo dieną.

Kaip sprendimas keliamai žalai valdyti gali būti naudojamas judančių transporto priemonių svėrimas. Kai kurių Europos Sąjungos šalių ir JAV pavyzdžiai rodo, kad judančių transporto priemonių svėrimo technologija gali būti naudojama nustatyti eisme dalyvaujančių krovininių transporto priemonių ašių ar bendros masės apkrovos ir pažeidėjų baudimui. Vis dėlto Lietuvoje ši technologija iki šiol naudojama dar tik epizodiškai (įrengti tik trys svėrimo postai) ir tik statistinių duomenų rinkimui.

Mūsų šalyje judančių transporto priemonių svėrimas vykdomas specialiuose daugiafunkcinių pažeidimų kontrolės postuose, kurie įrengti A1 kelyje Vilnius-Kaunas-Klaipėda (80,8 km), A5 kelyje Kaunas–Marijampolė–Suvalkai (92,8 km) ir A6 kelyje Kaunas–Zarasai–Daugpilis (26,4 km). 2019–2024 metų laikotarpyje šiuose postuose sukauptų svėrimo duomenų analizė parodė, kad juose buvo pasverta daugiau kaip 92 mln. transporto priemonių iš kurių 21,7 proc. sudarė krovininės transporto priemonės.

Taip pat buvo nustatyta, kad 2024 metais apie 25 proc. krovininių transporto priemonių pažeidžia leistinas bendrosios masės ar ašių apkrovas. Tam tikrais atvejais maksimalus leistinas svoris būna viršijamas net du kartus.

 

Atsakingos institucijos ragina vežėjus laikytis nustatytų svorio reikalavimų ir atsakingai naudotis kelių infrastruktūra. Tuo pačiu „Via Lietuva“ pabrėžia, kad būtina investuoti ne tik į naujų kelių tiesimą, bet ir į savalaikį esamų kelių atnaujinimą bei pažangias kontrolės priemones, nes tik taip galima sustabdyti kelių nykimą ir užtikrinti saugią bei patikimą susisiekimo sistemą visiems.