Saugos diržus užsisega tik kiek daugiau nei pusė keliaujančių ant užpakalinės sėdynės

Daugelis pastarąjį dešimtmetį pagamintų automobilių turi jutiklius, fiksuojančius ant priekinių sėdynių esantį svorį. Taip identifikuojama, kad priekyje sėdi žmogus ir jam primenama užsisegti saugos diržą. Taip žmonės pamažu įprato segtis diržus sėdėdami transporto priemonių priekyje, tačiau ant galinės sėdynės situacija kitokia. 

Kaip parodė 15min atlikta apklausa, kurioje dalyvavo daugiau nei 10 tūkst. respondentų, įprotį segtis diržus sėdėdami bet kurioje automobilio vietoje turi vos 55 proc. žmonių.

Klausimui „Ar važiuodami automobilių segatės saugos diržą?“ buvo parinkti keturi atsakymų variantai. Patį nepopuliariausią, „Nesisegu niekada“, rinkosi 5 proc. respondentų. Du iš penkių apklaustųjų, arba 40 proc., rinkosi atsakymą „Seguosi tik sėdėdamas priekyje“. Tokie žmonės nesirūpina ne tik kitų eismo dalyvių, bet ir savo saugumu. Juk ant galinės sėdynės sėdintis neprisegtas keleivis eismo įvykio metu ne tik smarkiai susižaloja pats, bet ir traumuoja sėdintį priekyje, nes tikrąja to žodžio prasme atskrenda šiam į nugarą.

Kaip tai atrodo, puikiai pavaizduota IIHS (JAV Greitkelių saugumo draudimo instituto) parengtame vaizdo siužete žemiau.

55 procentai apklaustųjų teigė, kad segasi saugos diržą, kad ir kur besėdėtų, o beveik pusė jų teigė patikrinantys ir kitus transporto priemonės keleivius, kad šie taip pat būtų prisisegę.

Praėjusiais metais 15min atliko apklausą, kurios klausimas buvo „Ar segatės saugos diržus, sėdėdami ant užpakalinės automobilio sėdynės?“ Tuomet atsakymo variantą „Ne, niekada“ rinkosi 35 proc. apklaustųjų, o „Kartais, jeigu sėdintys priekyje paragina“ – 21 proc. 44 proc. tikino, kad diržą sėdėdami ant galinės sėdynės segasi visada.

Šioje 2016-aisiais surengtoje apklausoje dalyvavo daugiau nei 4 tūkst. respondentų. Lyginant abiejų apklausų rezultatus, galima daryti išvadą, jog saugos diržų efektyvumo suvokimas Lietuvoje auga. Jeigu 2016-aisiais tik 44 proc. apklaustųjų teigė visada užsisegantys diržą, tai 2017-aisiais tokių – jau 55 proc.