Ko galima išmokti  Sakartvele?

Dar visai neseniai po viešnagės Sakartvele žmonės su nuostaba pasakodavo apie tenykščio eismo ypatumus, savitą požiūrį į kelių eismo taisykles, transporto priemones ir jų būklę. Viena iš didžiausių keistenybių – 2004-aisiais priimtas sprendimas panaikinti privalomąją techninę apžiūrą. Kodėl buvo pasielgta būtent taip, kokią kainą dėl to teko sumokėti ir kodėl kartvelai galiausiai nutarė įvesti europietiškas  transporto priemonių techninės apžiūros taisykles? Panagrinėti šios Pietų Kaukazo valstybės patirtie ir susipažinti su Sakartvelo techninės apžiūros rinkoje dominuojančia įmone „Greenway“ buvo nuvykusi grupė Lietuvos TA įmonių bei asociacijos „Transeksta“ vadovų.

Pradėti ko gero reiktų nuo nedidelės ekskursijos į Sakartvelo praeitį ir 2003-aisiais čia įvykusios vadinamosios „Rožių revoliucijos“. Tąkart triuškinama persvara parlamento rinkimus laimėjęs  Michailo Saakašvilio vadovaujamas Nacionalinis judėjimas netrukus ėmėsi įgyvendinti savo politinius pažadus – paskelbė visuotinį karą korupcijai ir valstybės institucijų pertvarką. Tuomet reformatorių  taikiklyje atsidūrė ir nuo sovietmečio laikų be didesnių pokyčių egzistavusi transporto priemonių techninė apžiūra. Ji dirbo panašiais principais, kaip kad vėlyvaisiais viduramžiais prekiautojai  indulgencijomis: automobilio savininkas galėjo sumokėti ir gauti leidimą eksploatuoti automobilį, realiai jo nepatikrinus. Naujoji politinė dauguma nesugalvojus greito ir efektyvaus sprendimo, todėl tiesiog panaikino privalomąją techninę apžiūrą visiems išskyrus viešąjį transportą ir sunkvežimius.

Žinoma, automobilių techninė būklė dėl to nė kiek nepagerėjo, o saugaus eismo statistika bylojo, kad Sakartvele avarijose žūstančių skaičius daugiau nei dvigubai viršijo ES vidurkį. Be to, didele problema tapo ir oro tarša, nes seni automobiliai arba visai neturėjo išmetamųjų dujų neutralizavimo sistemų, arba jos veikė beviltiškai. Visavertės techninės apžiūros sistemos atkūrimas tapo viena kertinių eismo saugumo gerinimo bei oro taršos mažinimo priemonių.

Pradėję įgyvendinti šį projektą, 2014-aisiais Sakartvelo vyriausybė pasirašė vadinamąjį Asociacijos susitarimą su Europos Sąjunga ir įsipareigojo teisės aktus transporto srityje derinti su ES reikalavimais. Todėl po keletą metų užtrukusių parengiamųjų darbų buvo priimtas naujas automobilių techninės patikros reglamentas, kuris įsigaliojo 2018 m. sausio 1-ąją.

Šiuo metu Sakartvele veikia keletas nepriklausomų privačių TA bendrovių, turinčių po vieną ar daugiau techninės apžiūros centrų. „Greenway“ yra šios rinkos lyderis, valdantis 32 TA stotis iš 41 egzistuojančių visoje šalyje. Šios įmonės partneriais kuriant visiškai naują TA sistemą tapo viena Ispanijos transporto priemonių patikros bendrovių „Applus“, o TA stočių technologinių linijų įrangą pristatė Prancūzijos kompanija „Muller automotive“. „Greenway“ yra CITA (tai tarptautinė organizacija, vienijantis už privalomąją transporto priemonių techninę apžiūrą ir atitiktį atsakingas valstybines institucijas bei įgaliotąsias įmones visame pasaulyje) narė.

Nors techninė apžiūra Sakartvele šiandien vyksta pagal europietišką algoritmą, visgi keleto skirtumų esama. Pavyzdžiui „Greenway“ nenaudoja popierinių patikros rezultatų ataskaitų – jos valdytojui siunčiamos tik elektroniniu formatu. Paskelbus karą korupcijai, TA stotyse neliko grynųjų pinigų – apmokėti už patikrą galima tik pavedimu ar mokėjimo kortele. Visas patikros procesas kaip ir Lietuvoje yra filmuojamas ir fotografuojamas (kiekvienas automobilis iš keturių šonų ir apačios), tačiau įrašai saugomi ilgiau – 14 mėnesių (Lietuvoje vaizdo įrašai saugomi 3, o nuotraukos 12 mėnesių).  Pirmą kartą naujas lengvasis automobilis į TA turi būti pristatomas po 4 metų, vėliau patikros atliekamos kas dvejus metus, o senesni nei 10 metų automobiliai tikrinami kasmet. T. y. Sakartvele į drauge su mašinų amžiumi augančių techninių  problemų kiekį ir jų keliamą grėsmę eismo saugumui žiuri griežčiau nei Lietuvoje. Tiesa, motociklams techninė apžiūra ten  nėra privaloma.

Kita ypatybė – vieną automobilį čia visuomet tikrina du kontrolieriai. Tai leidžia šiek tiek sparčiau įveikti technologinę liniją (deklaruojamas „Greenway“ standartas – iki 20 minučių). Be to, skatindami automobilininkus daugiau dėmesio skirti techninei būklei, kartvelai sumanė savaip vertinti patikros metu fiksuojamų trūkumų svarbą. Jei pirminės apžiūros metu gavęs neigiamą išvadą dėl kokių nors „nedidelių trūkumų“, į pakartotinę apžiūrą automobilį pristačius su tais pačiais „nedideliais trūkumais“ – jie pradedami traktuoti kaip „dideli trūkumai“. Analogiškai sugriežtinamas ir į „pavojingus trukumus“ pakartotinėje apžiūroje perkvalifikuojamas nepašalintas „didelis trūkumas“.  Tai savo ruožtu reiškia teisės dalyvauti viešajame eisme praradimą.

TA kainas Sakartvele, kaip ir Lietuvoje, nustato valstybė, todėl jos vienodos visose stotyse: lengvojo automobilio patikra kainuoja 60 GEL (maždaug 20 eurų), sunkvežimio– 100 GEL, priekabos – 60 GEL, elektromobilio – 48 GEL. Beje, Sakartvele vidutinis darbo užmokestis yra maždaug tris kartus mažesnis nei Lietuvoje.

Daugiau kaip 80 proc. lengvųjų automobilių Sakartvele yra senesni nei 10 metų. Prieš kurį laiką  vyriausybė sugriežtino transporto priemonių importo politiką ir uždraudė įvežti senesnius nei šešerių metų M1 klasės automobilius. Taip siekiama kiek įmanoma greičiau atnaujinti šalies transporto parką, o drauge spręsti oro taršos bei eismo saugumo problemas.

Beje, Sakartvele itin griežtai žiūrima į techninės apžiūros neatlikimą. Pirmą kartą užfiksavus tokį pažeidimą fiziniam asmeniui skiriama 50 GEL bauda, o juridiniam asmeniui – 200 GEL bauda. Baudą būtina sumokėti per 30 dienų. To nepadarius, bauda padvigubinama. Jei vėluojama sumokėti dar 30 dienų, galima netekti vairuotojo pažymėjimo šešiems mėnesiams. Ir jokių leidimų nuvykti į artimiausią stotį, jei TA galiojimas yra pasibaigęs…