Kaip evoliucionuoja lietuviški techninės apžiūros standartai?
Nacionalinis akreditavimo biuras (NAB) – viena svarbiausių institucijų, kontroliuojanti privalomąją techninę apžiūrą Lietuvoje, surengė susitikimą su šia veikla užsiimančių įmonių vadovais bei specialistais, atsakingais už patikros kokybę. Ir nors tarptautiniame standarte ISO/IEC 17020, reglamentuojančiame bendruosius įvairių tipų kontrolės įstaigų veikimo principus, pastaraisiais metais nebuvo padaryta jokių didesnių korekcijų, visgi seminaro dalyvių diskusijos su NAB direktoriaus pavaduotoju Tadu Juodeliui užtruko gerą pusdienį.
Svarbiausia susitikimo tema – naujosios techninės apžiūros direktyvos 2014/45/ES įsigaliojimas kitų metų gegužę ir su tuo susiję pasirengimo darbai.
„Iš tiesų nieko kardinaliai naujo patikros procedūrose ir po perėjimo prie šios direktyvos nebus, tačiau peno diskusijoms apie techninės apžiūros nepriklausomumą bei objektyvumą įmonių vadovai turi tikrai nemažai. TA centrai nuolat susiduria su didesniais ar mažesniais galvosūkiais dėl naudojamos įrangos kalibravimo bei metrologinės patikros. Jų intervalai ir realus poreikis suderinti „stygas“ priklauso nuo įrangos pačios įrangos kokybės ir naudojimo intensyvumo. Ar dabartinė tvarka iš tiesų yra optimali? Gal reikia kokių nors tarpinių kalibravimo darbų? Ar atvirkščiai – tokie reikalavimai būtų pertekliniai? Pagaliau būtų gerai tiksliai apibrėžti, kokia patikros įranga turi esminės įtakos kontrolės rezultatams“, – apibendrindamas seminarą su NAB specialistais pažymėjo techninių ekspertizių įmonės „Transporto studijos“ direktoriaus pavaduotojas Ramūnas Vėlavičius.
Seminaro dalyviai atkreipė dėmesį, kad tam tikrus atsakymus ar automobilis turi trūkumų, sėkmingai pateikia patys technikos gamintojai. Tarkim ar padangų protektoriaus gylis yra tinkamas galima be jokių sudėtingų skenerių, nes visi automobilių „apavo“ gamintojai į protektorių įlieja tam tikrus indikatorius, rodančius padangos nusidėvėjimą iki kritinės ribos.
R. Vėlavičiaus teigimu bene subtiliausias ir daugelyje regioninių įmonių opiausias klausimas – kaip užtikrinti nešališkumą, kai į TA centrą savo mašiną atvairuoja giminaitis ar artimas draugas? Juk jei jo automobilis bus „išbrokuotas“, greičiausiai tarpusavio santykiai nejuokais komplikuosis.
„Tačiau rasti išeitį tikrai nėra sunku – tiesiog kontrolierius turėtų išvengti panašių interesų konfliktų ir nuo patikros nusišalinti, patikėdamas su juo susijusių asmenų automobilių apžiūrą atlikti savo kolegoms“, – pastebi R. Vėlavičius.
