Lietuviškas „Toyota Prius“ fenomenas 

Lietuvos techninės apžiūros įmonių asociacijos „Transeksta“ komandai parengus išsamią lengvųjų automobilių, per dvejus pastaruosius metus pristatytų į TA stotis, techninių trūkumų analizę, bene labiausiai nustebinusi jos išvada: visame civilizuotame pasaulyje patikimumo etalonu laikomas „Toyota Prius“ mūsų šalyje atrodo kaip tikras nelaimėlis. Bemaž visose amžiaus grupėse šio modelio TA kontrolierių fiksuojami rezultatai akivaizdžiai gerokai prasteni už statistinį vidurkį. Kas ir kodėl nutiko?

Automobilių ekspertai „Toyota Prius“ laiko vienu įdomiausių ratuočių transporto istorijoje, po debiuto 1997-aisiais tapusiu hibridinių modelių pradininku ir simboliu. Japonai pirmieji išdrįso eksperimentuoti bandydami suderinti elektros variklio ir vidaus degimo motoro darbą, todėl „Prius“ neišvengiamai buvo stebimi pro padidinamąjį stiklą, detaliai narstomi ir galiausiai pripažinti vienu sėkmingiausių pavyzdžių automobilių pramonėje.

„Nemirtingos“ transporto priemonės reputaciją „Prius“ padėjo pelnyti keli inžineriniai ir konstrukciniai sprendimai. Šis automobilis neturi tradicinių starterio ir generatoriaus, jame nėra sankabos, „plaukiojančio“ smagračio, turbinos, DPF filtro, sudėtingų automatinių pavarų dėžių (čia montuojamos e-CVT transmisijos) bei panašių komponentų. Be to, „Prius“ bene pirmasis turėjo regeneracinio stabdymo sistemą, leidusią sumažinti darbinių stabdžių apkrovą. Visa tai reiškia mažesnę gedimų riziką bei eksploatacijos išlaidas.

„Tačiau techninės apžiūros metu svarbu ne reputacija, o realus automobilio nusidėvėjimas. Lietuvoje  „Toyota Prius“ techninių problemų istoriją iš esmės „rašo“ pavežėjai. Būtent šis modelis yra dažniausiai paverčiamas darbo įrankiu ir eksploatuojamas nepaprastai intensyviai. Kadangi į mūsų šalį  daug „Prius“ iš Vakarų Europos atkeliauja su dideliu nuvažiuotų kilometrų kraičiu (neretai 400–600 tūkst. km realios ridos, kuri prieš pardavimą „pakoreguojama“ iki 200 tūkst. km), be atitinkamų remonto – atnaujinimo darbų sunku tikėtis, kad patikros metu automobilis atitiks bent minimalius vertinamus techninius reikalavimus“, – pastebi „Transeksta“ direktoriaus pavaduotojas Audrius Glėbus.

Įdomu tai, kad asociacijos specialistų parengtoje techninių trūkumų analizėje 19-22 metų amžiaus grupėje – t. y. pirmosios „Prius“ kartos modeliai – beveik nesiskiria nuo  „C“ segmento statinio vidurkio, o jaunesni automobiliai – atrodo gerokai labiau „pavargę“. Tiksliau gavę minimalią priežiūrą ir naudoti iki išspaudžiamas paskutinis „sulčių“ lašas.

Viso to rezultatas – gerokai didesnis procentas turi sudėvėtą darbinių stabdžių mechanizmą. Net pirmojo vizito į TA stotis metu 3-5 metų amžiaus grupėje stabdymo įrangos bėdų turi ir dėl to „žalio lapo“ negauna 3.91 proc., „Prius“, nors kiti kompaktinės klasės modeliai dėl šios priežasties techninės apžiūros barjero neįveikia tik 2 proc. Dar liūdnesnė stabdžių sistemos padėtis populiarioje 9-11 metų amžiaus grupėje: palyginamasis statistinis  vidurkis – 7,85 proc., o „Prius“ – 19,39 proc. Stovėjimo stabdžiai savo funkcijos tinkamai neatlieka net 10,85 proc. tikrintų „Toyota“ hibridų (vidurkis – 2,72 proc.). Tikėtina, kad šią problemą (per trosus veikiančio mechanizmo strigimą, netolygų veikimą kairėje/dešinėje) lemia įprotis tiesiog automobilį palikti pavarų dėžės svirtį nustūmus į „P“ padėtį, o rankinį stabdį naudojant retai.

Dėmesį „Transeksta“ analizėje taip pat traukia „raudonuojančios“ vairo mechanizmo būklės vertinimo grafos. 6-8 ir 9-11 metų amžiaus grupėse  rezultatai lyginant su to paties segmento vidurkiu beveik dvigubai prastesni. Daugiausia pastabų TA kontrolieriai turi dėl sudilusių vairo traukių ir svirčių, vairo kolonėlės būklės.

Panaši padėtis su ašimis ir ratų guoliais bei visa laikančiąja kėbulo konstrukcija ir t. t. Tik 71,8 proc. sąlyginai naujų (3-5 metų) automobilių teigiamą techninės apžiūros kontrolierių išvadą gauna pirmuoju bandymu, kai segmento vidurkis yra 87,3 proc.

„Tokia statistinė informacija niekaip negriauna „Toyota Prius“, kaip vieno patikimiausių automobilių, reputacijos. Jo hibridinė sistema, e-CVT transmisija ir atmosferiniai benzininiai varikliai yra vieni ilgaamžiškiausių – dažnai nuvažiuoja tiek kilometrų, kiek daugelis kitų modelių apskritai neįveikia. Techninės apžiūros metu fiksuojami prastesni nei būtų galima tikėtis rezultatai, dažniausiai susiję ne su bloga konstrukcija, o su tuo, kad į mūsų rinką šie automobiliai dažnai atkeliauja jau būdami ne pirmos jaunystės (78 proc. šio modelio automobilių yra 9-18 metų amžiaus), intensyviai eksploatuoti ir netinkamai prižiūrėti. Kaip taisyklė už patrauklią kainą siūlomi „Toyota Prius“ jau Europos šalyse būna padirbėję taksi bendrovėse, todėl norint įsigyti šį modelį asmeniniam naudojimui reiktų itin atidžiai tikrinti konkretaus egzemplioriaus  istoriją“, – rekomenduoja A. Glėbus.

Išsami „Toyota Prius“  techninių trūkumų analizė pateikiama asociacijos „Transeksta“ internetinėje svetainėje https://www.vta.lt/statistika/toyota-prius/ .

Šio modelio bei populiariausių kompakatinės klasės automobilių techninių trūkumų rezultatai pateiktose lentelėse yra lyginami su „C“ segmento vidurkio rezultatais. Jei atitinkamo trūkumo langelio rezultatai yra 25 % geresni – žymima žalia spalva, jei 25 % blogesni – raudona spalva, jei atitinka vidurkį – geltona spalva.