Konsultacijų bendrovės prognozė: degalinių skaičius Europoje susitrauks 45 proc.

Tradicinė degalinė, tokia, kokią ją pažinojome ištisus dešimtmečius – su specifiniu benzino kvapu, tepaluotomis grindimis ir piktomis kasininkėmis – jau pasitraukė į istorijos paraštes. Ekspertai teigia, kad ir tai dar nėra pabaiga ilgame transformacijos procese. Degalų papildymo įstaigos virsta siuntų perdavimo taškais, kavinėmis ir mikrorestoranais, svarbiausių prekių parduotuvėmis ar net nedideliais sporto klubais. Kur link veda šie pokyčiai?

 

 

Verslo konsultacijų bendrovė „Consultancy.eu“ pateikia gana niūrią prognozę dabartinei degalų papildymo infrastruktūrai: skaičiuojama, kad iki 2050 m. degalinių skaičius Europoje susitrauks net 45 proc. Tai reiškia, kad beveik kas antra šiandien veikianti degalų pylimo vieta turės arba užsidaryti, arba neatpažįstamai pasikeisti, kad išliktų aktuali rinkoje, kurioje energijos papildymas tampa tik viena iš daugelio paslaugų. Būtent prisitaikymo poreikis ir verčia degalinių operatorius imtis didžiausių pokyčių: nuolat siūlyti papildomų paslaugų greta tradicinių.

„Skirtingi žmonės renkasi skirtingai. Daliai žmonių svarbiausia yra kaina ir greitas užsipylimas, todėl neretai jie renkasi automatines degalines. Bet man kur kas labiau patinka gerai įrengtos degalinės su parduotuvėmis ir geromis užkandinėmis, siūlančios platesnį paslaugų spektrą, nes tuomet sustojimas ilgesnėje kelionėje tampa tarsi kokybiško poilsio pertrauka. Ilgose kelionėse man degalinės yra tapusios poilsio zona ir kartu – valgykla. Aš nenoriu gaišti laiko ir ieškoti pakelės restorano, kuriame nežinau, ką gausiu, ir kiek užtruksiu, o degalinėje gaunu viską greitai, susitvarkau tai, ko reikia ir man, ir automobiliui“, – sako žinomas keliautojas, žurnalo „Auto Bild Lietuva“ vyriausiasis redaktorius Vitoldas Milius.

Iš tiesų, šiuolaikinė degalinė evoliucionuoja į hibridinį paslaugų centrą, kuriame degalų pardavimas – tik dalis verslo, o vis svarbesnę vietą užima mažmeninė prekyba, maitinimas ir poilsis. Žmonės nebegrįžta ten, kur tiesiog pigiau – jie grįžta ten, kur jaučiasi laukiami ir kur jų laikas vertinamas.

Lietuvos kontekste ši tendencija taip pat ryški, o vietos žaidėjai priversti konkuruoti ne tik degalų kaina, bet ir paslaugų kokybės standartais, kurie nenusileidžia geriausiems prekybos centrams. Slapto pirkėjo tyrimų bendrovės „Dive Group“ 2025 m. atliktas degalinių tinklų sektoriaus tyrimas atskleidė, kad šalies degalinėse geriausiai įvertintos kategorijos buvo degalų pylimo procesas (94,17 proc. balų), darbuotojų išvaizda (92 proc.), švara parduotuvėje (97,29 proc.) ir tualete (94,29 proc.).

Aukščiausią aptarnavimo kokybės kategoriją tyrime pasiekė „Orlen Lietuva“ (91,46 proc.). Kiti rinkos žaidėjai surinko mažiau nei 90 proc. balų.

Randa sėkmingus naujus modelius

Pažvelgus plačiau nei Lietuvos rinka, matyti ir iš tiesų originalių pavyzdžių, kurie signalizuoja, kokia degalinių perspektyva ateityje. Pavyzdžiui, Londone „Shell“ atidarė pirmąją savo degalinę, kurioje nėra nė vieno benzino ar dyzelino pompos – ji buvo visiškai konvertuota į itin greito elektromobilių (EV) įkrovimo centrą su prabangia laukimo zona ir aukščiausios kokybės kava. Tai signalas, kad miestų centruose tradicinės degalinės vis dažniau virs energetinėmis oazėmis.

Tuo tarpu Jungtinėse Amerikos Valstijose „Buc-ee’s“ tinklas demonstruoja visai kitokį, tačiau ne mažiau sėkmingą modelį, kai degalinė tampa kelionės tikslu, o ne tarpine stotele. Jų gigantiški kompleksai su šimtais degalų kolonėlių ir tūkstančių kvadratinių metrų parduotuvėmis, garsėjančiomis nepriekaištinga švara, įrodo, kad klientas pasirengęs nuvažiuoti papildomus kilometrus vien dėl patirties ir asortimento.

Vokietijoje „Aral pulse“ prekių ženklas kuria aukščiausios klasės poilsio erdves, kuriose elektromobilių vairuotojai gali ne tik įkrauti baterijas, bet ir patogiai dirbti ar ilsėtis moderniose „lounge“ tipo zonose, integruotose į tradicinį tinklą. Dar vienas ryškus pavyzdys – JAV veikiantis „Wawa“ tinklas, kuris savo identitetą susikūrė aplink šviežio maisto kultūrą. Šiame tinkle degalai – tik priedas prie kulinarinio meniu, o tai leidžia valdytojams išlaikyti aukštas maržas net ir svyruojant naftos kainoms.

„Pavyzdžiui, aš dažnai keliauju su šuniu ir vertinu tai, kad tolimoje kelionėje galiu sustoti ne tik įsipilti degalų, bet ir pavedžioti šunį aikštelėje, pasinaudoti švariu ir nemokamu tualetu, nusipirkti kavos ar ką nors užkąsti. Dabar tai skamba tarsi savaime suprantami dalykai, tačiau dar neseniai tokio standarto neturėjome. O kai kur, net ir Vakarų Europoje, tokių degalinių dar tenka paieškoti, tad mūsų krašte kartelė iškelta tikrai aukštai, ir galime tuo džiaugtis“, – pastebi V. Milius.

Slapto pirkėjo tyrime Lietuvoje antrus metus iš eilės lyderio poziciją pelniusio „Orlen Lietuva“ tinklo pavyzdys patvirtina, kad degalinėms sėkmės formulė nėra atsitiktinumas, o veikiau nuoseklios veiklos ir griežtai kontroliuojamų procesų išdava. Vertinimas atliktas pagal 65 klausimus penkiose kategorijose – nuo degalų pylimo proceso iki aptarnavimo, švaros ir patogumo.

Kadangi tyrime aptarnavimas įvertintas kompleksiškai ir apima visą vartotojo kelionę nuo įvažiavimo į teritoriją iki išvykimo, akivaizdu, kad lietuviškajam tinklui dividendus neša jo „Stop Cafe“ parduotuvių koncepcija. Kava, maisto kokybė ir įvairovė, tualetų švara ir įrangos modernumas – nuolatiniai vairuotojų vertinimo kriterijai.

Transformacija tęsis

Pasaulinė mažmenos verslo programinės įrangos tiekėja „LS Retail“ naujos kartos degalinėse žmonių praleistą laiką apibūdina kaip nenutrūkstamą įmonių galimybę pasiūlyti daugiau paslaugų ir paversti tai papildomomis pajamomis. Todėl degalinėse ir toliau daugės gal kiek neįprastų šiandienos vartotojo akiai erdvių: nuo paštomatų iki skalbyklų ar net sporto salių. Pagrindinis šio verslo tikslas dabar – mažiau remtis degalų pardavimu ir auginti maisto, mažmeninės prekybos bei paslaugų dalį.

Degalinė jau dabar nebėra tik degalų papildymo vieta, o ateityje jos virs plataus formato daugiafunkciais centrais, kuriuose persipins įvairiausi vairuotojų poreikiai. Tie, kurie, kaip rodo „Shell“, „Aral pulse“ ar „Orlen Lietuva“ pavyzdžiai, investuoja į procesų greitį, kokybę ir klientų patirtį, išgyvens šią transformaciją. Tuo tarpu kitiems teks susitaikyti su „Consultancy.eu“ prognozuojama statistika.

„Aš važiuoju ten, kur man estetiškai patraukli aplinka, geras asortimentas ir paslaugus aptarnavimas. Kartais pastabų galima rasti visur, tačiau žinojimas, ko gali tikėtis iš vieno ar kito tinklo, dažniausiai nusveria pasirinkimą“, – reziumuoja V. Milius.