Kodėl transporto parke nyksta vienatūriai?

1996-aisiais pristatytas „Renault Scenic“ suformavo visiškai naują – kompaktiškų vienatūrių – klasę, triumfavo „Europos Metų automobilio“ konkurse, o kvapą gniaužianti jo sėkmė tapo įkvėpimo šaltiniu daugybei  konkurentų. Netrukus į premjeras  kvietė „Opel Zafira“, „Citroën Xsara Picasso“, „Ford Focus C-Max“, „Volkswagen Touran“, „Toyota Verso“ ir keletas kitų MPV (Multi-Purpose Vehicle) segmento naujokų. 2006-aisiais bendras vienatūrių „tiražas“ siekė maždaug 2,3 mln. ir užėmė apie 15 proc. visos Europos naujų automobilių rinkos. Tačiau vėliau susidomėjimas  tokio tipo technika kone taip pat sparčiai ėmė slopti.

Kas nutiko ir ar tikrai vienatūriai tapo prastu pasirinkimu? Kaip tokie automobiliai atrodo techninės apžiūros kontrolierių akimis?

Vertybių metamorfozė

Vienatūris XX amžiaus pabaigoje buvo praktiško šeimos automobilio sinonimas. Jo konstrukcija tapo jo sėkmės receptu: kompaktinės klasės gabaritai + erdvus interjeras + aukšta sėdėsena + įspūdingos salono transformacijos galimybės. Du ar trys vaikai, vaikiškos kėdutės, vežimėlis, dviračiai, atostogų bagažas – tokių ar panašių užduočių sprendimui MPV tiko beveik idealiai. Ir nors vėliau racionalieji vienatūrių bruožai niekur nedingo, jų rinkos dalį pradėjo sparčiai uzurpuoti miesto visureigiai.

Šią transporto parko rokiruotę galima laikyti paradoksu, nes SUV dominuoti pradėjo ne todėl, kad buvo geresni. Tiesiog žmonės pirmenybę pradėjo teikti įvaizdžiui, o ne racionalumui. Vienatūris pradėtas pozicionuoti  kaip „tėvų automobilis“, skirtas „vaikams vežioti“, „nuobodus“, „nepakankamai sportiškas“. Krosoveriai iš tiesų atrodė tvirtesni, agresyvesnės išvaizdos ir galėjo būti siejami su „aktyvesniu gyvenimo būdu“, nors pravažumo savybėmis daugeliu atvejų niekuo nesiskyrė nuo tų pačių vienatūrių.

Automobilių gamintojai užčiuopę naują mados kryptį patys suskato mažinti MPV pasiūlą, jiems  skiriamą rinkodaros biudžetą ir plėsti  SUV pasirinkimą. Santykis tarp šių segmentų pasikeitė stulbinamai greitai. Jau 2012-aisiais vienatūrių pardavimai nesiekė 1 mln., o krosoverių tuo pat metui perkopė 1,6 mln. Dar po dešimties metų MPV užėmė viso labo 2 proc. naujų automobilių rinkos.

Ar vienatūriai užleido savo pozicijas todėl, kad buvo blogi? Technikos pasaulio žmonės į šį klausimą atsako bemaž vienbalsiu „ne“. Greičiau priešingai – jie tapo savo pačių racionalumo aukomis. Jeigu šeimai reikia erdvaus salono ir didelės bagažinės, galimybės tvirtinti tris vaikų kėdutes ar septynių sėdimųjų vietų, klasikinis vienatūris beveik visais atvejais yra pragmatiškesnis sprendimas nei siūlo didieji SUV modeliai. Tiesiog žmonės kur kas dažniau už duoda klausimą „ar šitas džipas pakankamai pakelia nuotaiką?“, nei domisi bagažinės talpa. T. y. vienatūriai nepralaimėjo technologijų karo, bet nusileido dizaino, emocijų ir rinkodaros mūšyje.

Silpnybės ir stiprybės

Techninės apžiūros įmonių asociacijos „Transeksta“ komandos parengta trūkumų analizė šias įžvalgas daugeliu atvejų patvirtina. Jauniausioje (3-5 metų) amžiaus kategorijoje vienatūrių yra vos kiek daugiau nei 2057 egzempliorių arba kone trigubai mažiau, nei kitoje mažiausioje (pvz. elektromobilių – 6211 vienetai) grupėje, dešimt kart mažiau nei „C“ segmento SUV (23 214 vienetai) ir beveik dvidešimt kartų  mažiau nei didesniųjų krosoverių (39 482 vienetai). Tuo tarpu vyriausių automobilių 19-22 metų bei 15-18 metų grupėse vienatūriai skaitlingumu nusileidžia tik „D“ ir „C“ segmentų senoliams.

Vertinant pagal pirmuoju bandymu sėkmingai TA praeinančių automobilių procentą, šiose grupėse jie atrodė beveik tiksliai taip, kaip statistinis M1 klasės transporto priemonių vidurkis: 44,39 proc. (vidurkis – 45,8 proc.) ir 40,36 proc. (vidurkis – 40,9 proc.).

Jaunesnėse amžiaus grupėse rezultatas pastebimai kuklesnis. 9-11 metų grupėje „žalią lapą“ pirmuoju bandymu gauna 60,59 proc. (vidurkis – 65,15 proc.), o 3-5 metų amžiaus grupėje – 75,40 proc. arba 11 procentinių punktų mažiau nei vidutiniškai tiek laiko eksploatuoti lengvieji automobiliai.

MPV segmento atstovams techninės patikros metus dažniausiai „dideli“ trūkumai fiksuojami vertinant stabdymo įrangą, žibintų ir elektros įrangos būklę, taip pat ašių-ratų-pakabos susidėvėjimą.

Populiariausių vienatūrių trejetuke yra „Opel Zafira“ (13,5 proc. visų šio segmento automobilių), „Volkswagen Touran“ (12,5 proc.) ir „Toyota Corolla Verso“ (11,3 proc.).  Tiesa, pastarasis modelis buvo gaminamas tik iki 2010-ųjų, todėl į „Transeksta“ parengtą trūkumų analizę pateko tik vyresniųjų amžiaus grupių mašinos, iš esmės turinčios statistiniam vidurkiui artimą techninių problemų kiekį. Dažniau nei vidutiniškai pastabas TA kontrolieriai fiksavo tik vertindami stovėjimo stabdį bei bendrą stabdžių būklę, žibintų reguliavimą bei degalų bako ir vamzdelių, kuriais degalai keliauja iki variklio, būklę.

Silpniausia „Opel Zafira“ vieta – pakaba ir važiuoklė. Dėl sulūžusių spyruoklių, susidėvėjusių stabilizatoriaus traukių, įvorių, šarnyrų ar amortizatorių apžiūros metu „išbrokuojama“ daugiau nei penktadalis šio modelio automobilių. Tik šiek tiek mažiau bėdų kyla dėl  neteisingai sureguliuotų žibintų,  įvairių elektronikos klaidų ar užsidegusios įspėjamųjų indikatorių prietaisų skydelyje. Apie 11 proc. dyzelinių „Zafira“ versijų sulaukia pastabų dėl išmetimo sistemos ir dūmingumo.

 

Išsami ataskaita čia: https://www.vta.lt/statistika/visi-mpv-segmento/