Keturios priežastys, kodėl verta padangas pildyti azotu  

Padangų keitimas po žiemos – savaime suprantama procedūra, kuri nebestebina nė vieno automobilio savininko. Atrodo, lyg ir viskas žinoma, ir savaime suprantama – užsukai į servisą ar meistrą garaže, pasikeitei padangas, išvažiavai. Vis tik yra dar vienas aspektas, kuris akcentuojamas ne taip dažnai – tai dujos, kuriomis pripildomos padangos. Vis daugiau vairuotojų atranda galimybę padangas pildyti ne oru, o azoto dujomis. Išsamiau apie tai – šiame tekste.

„Pirmaisiais metais azoto naudą vairuotojams buvo sudėtinga įrodyti, tačiau ilgainiui žinia apie jo naudą pradėjo sklisti iš lūpų į lūpas – patenkinti vairuotojai teigiamą savo patirtį perduodavo savo pažįstamiems. Šiandien neretai naujas pas mus atvykęs klientas paklausia, kuo pildysime padangas – azotu ar oru. Kai kuriems vairuotojams tai – lemiamas veiksnys renkantis ratų montavimo servisą“, – teigia „Autobrava Motors“ serviso vadovas Jonas Račkauskas.

Ore, kuriuo žmonės kasdien kvėpuoja ir kuriuo daugelyje servisų pildomi automobilių ratai, jau yra beveik 80 proc. azoto. Tad klausimai, kodėl reikėtų pildyti ratus 99,9 proc. grynumo azotu, skamba logiškai – jo ore ir taip pakankamai daug. Vis tik gryno azoto privalumų padangose yra ne vienas, o juos galima apjungti į keturis pagrindinius.

1. Maža skvarba

Bene pagrindinis azoto privalumas – cheminė šių dujų savybė, skvarba. Dėl stambesnės molekulinės struktūros azoto skvarba yra gerokai mažesnė nei oro, todėl azoto dujomis pripildyta padanga lėčiau praranda slėgį. Paprastu oru pripūstų padangų slėgį tikrinti reikėtų kas dvi–tris savaites, o azotu – du–tris kartus per sezoną. O jeigu automobilyje įrengta padangų slėgio stebėjimo sistema (angl. TPMS – Tyre pressure monitoring system), slėgio tikrinti ir padangų pūsti greičiausiai išvis nereikės.

Nekintantis padangų slėgis yra svarbus eismo saugumo elementas. Automobiliai, kurių padangų slėgis per didelis ar per mažas, yra mažiau stabilūs kelyje ir juos suvaldyti sunkiau. Be to, tai turi įtaką degalų sąnaudoms – automobilis su per mažai pripūstomis subliuškusiomis padangomis vartoja daugiau degalų.

2. Stabilus slėgis

 Kitas didelis azoto privalumas eismo saugumui – jo temperatūrinis stabilumas. Ši savybė turi didelę įtaką padangų slėgio stabilumui, ypatingai važiuojant dideliu greičiu ar staiga stabdant. Dėl stabdžių sistemos gedimų kartais sprogsta sunkvežimių padangos – pamačius tokį pakelėje, galima būti garantuotiems – jo padangos buvo pripildytos oru.

Azotu pripildytų padangų slėgis nekinta net ir gerokai pakitus oro temperatūrai. Pavyzdžiui, jeigu vasarinės padangos automobiliui buvo užmontuotos ir pripūstos vėsesniu oru kai aplinkos temperatūra buvo 5 laipsniai, vasarą sušilus iki 30-ies jų slėgis gali būti per didelis.

Lėktuvų padangos dėl temperatūros stabilumo yra pildomos tik azotu – 10 km aukštyje jos būna dideliame šaltyje, o lėktuvui nusileidus, stipriai įkaista stabdymo metu. Naudojant orą, lėktuvų padangos būtų mažiau patikimos, jas keisti reikėtų dažniau.

3. Protektorius dėvisi tolygiai

Slėgis turi didelę įtaką padangų protektoriaus dėvėjimuisi. Kai slėgis per mažas (taip gali nutikti žemėjant oro temperatūrai ar su laiku orui pasišalinant per ventilį bei kitas vietas), smarkiai dėvisi padangos šonai, ji kelyje atliekant staigesnį manevrą gali net nusimontuoti. Kai slėgis per didelis (taip gali nutikti padangai įkaitus), sparčiau dėvisi vidinė jos dalis.

4. Padangos ilgaamžiškumas didėja

 Azotas servisuose laikomas specialiose sandariose talpose – tik taip įmanoma išlaikyti 99,9 proc. siekiantį jo grynumą. Tuo tarpu į padangas pučiamas oras imamas iš aplinkos, kartu su drėgme, dulkėmis ir kitomis plika akimi nepastebimomis  dalelėmis. Ilguoju periodu kartu su oru patenkančios dalelės daro neigiamą įtaką padangos sudedamosioms dalims – sukelia gumos oksidaciją ir metalinio kordo, ventilio koroziją.

Dėl šios priežasties padangų užpildymas azotu ypatingai tinka istoriniams automobiliams, nameliams ant ratų ir kitoms retai naudojamoms transporto priemonėms.