Būkite atsargūs:  kas dešimtas automobilis – su suklastota rida

Dėl ridos klastojimo automobilių pirkėjai kasmet praranda milijonus eurų. Įsigiję transporto priemonę su pakoreguotais odometro rodmenimis vairuotojai ne tik permoka už automobilį, tačiau vėliau patiria ir didesnes jo remonto išlaidas. Ši problema paplitusi ne tik Lietuvoje, bet ir kitose kainai jautriose Rytų Europos šalyse.

Automobilių duomenų įmonės „carVertical“ tyrimas atskleidė, kad klastojama tiek pigesnių, tiek brangesnių transporto priemonių rida. Tiesa, klastojimo mastai skiriasi.

Kuo pigesnis automobilis, tuo didesnė tikimybė, kad jo rida bus suklastota

Pirkėjai ieškantys pigių, iki 5 tūkst. eurų kainuojančių, automobilių turėtų būti itin atidūs. Iš visų „carVertical“ tikrintų transporto priemonių, šiame kainos diapazone, 10,3 proc. rida buvo suklastota. Didesnė rizika kyla ir besidairantiems 5–10 tūkst. eurų kainuojančių modelių – 9,9 proc. rida buvo sumažinta. Iš visų tikrintų 10–15 tūkst. eurų vertės transporto priemonių, 7,3 proc. buvo su pakoreguotais odometro rodmenimis.

Kitose šalyse tendencijos panašios – daugiausia automobilių su suklastota rida aptinkama žemiausios kainos segmente.

Pirkdami pigų automobilį vairuotojai siekia sutaupyti ir išvengti papildomų išlaidų, todėl retas kuris pasirūpina transporto priemonės istorijos ataskaita ar patikrina automobilio būklę autoservise. Kadangi sukčiai žino, jog į pigesnių automobilių istoriją pirkėjai žiūri atsainiai, jie dažniau klastoja jų ridą ir taip dirbtinai pakelia tokių modelių vertę.

„Pirkėjai visuomet teikia prioritetą automobiliams su mažesne rida. Deja, nepasidomėję, ar ta rida tikra, vairuotojai rizikuoja būti apgauti ir stipriai permokėti. Vėliau gali pradėti ryškėti ir įvairūs naujojo pirkinio trūkumai, nes automobilio būklė dėl didelės ridos bus prastesnė“, – sako „carVertical“ automobilių rinkos ekspertas Matas Buzelis.

Nuostoliai gali siekti tūkstančius eurų

Nors sukčiai klastoja tiek pigesnių, tiek brangesnių automobilių ridą, nuostoliai, kuriuos patiria aukštesnės klasės automobilių pirkėjai būna gerokai didesni nei perkančių keletą tūkstančių eurų kainuojančias transporto priemones.

Tyrimas atskleidė, kad 3,3 proc. 30–35 tūkst. eurų vertės automobilių rida buvo suklastota. 35–40 tūkst. eurų kainų diapazone tokių automobilių buvo 2,9 proc., o 40– 45 tūkst. – 2,7 proc. Visgi kalbant apie dar brangesnes, 45–50 tūkst. eurų kainuojančias, transporto priemones, automobilių su suklastota rida dalis kyla iki 3 proc.

„Dalis sukčių taikosi į brangesnių automobilių segmentą, nes taip tiesiog gali daugiau uždirbti. Kuo automobilis brangesnis, tuo daugiau pirkėjas permoka už automobilį. Kartais ta suma gali siekti ir dešimtis tūkstančių eurų“, – aiškina M. Buzelis.

Automobilių su suklastota rida galima išvengti

Nors skelbimų portaluose apstu transporto priemonių su suklastota rida, tačiau tokių automobilių galima išvengti. Lengviausias būdas tai padaryti – patikrinti istorinius automobilio ridos įrašus, kuriose matysis, ar jo rida tikra, bei kiek ir kada ji buvo sumažinta.

Vairuotojams patariama itin atsargiai vertinti automobilius, kurie parduodami už mažesnę nei rinkos kainą, nes taip sukčiai siekia kuo greičiau rasti pirkėją. Neretai vairuotojai raginami greičiau apsispręsti, jiems meluojama, kad kiti asmenys domisi automobiliu, daromas spaudimas. Patrauklia kaina susivilioję pirkėjai nusiperka automobilį nepatikrinę jo istorijos, o vėliau nusivilia.

„Apie automobilio tikrąją ridą gali išduoti ir salono būklė. Nusitrynęs vairas, pedalai, pavarų svirtis bei sėdynių apmušalai gali reikšti, jog automobilis nuvažiavęs gerokai daugiau nei deklaruoja pardavėjas. Jei automobilio rida nedidelė, o salonas prastos būklės, tai ženklas, jog rida gali būti netikra“, – sako M. Buzelis.