B. Vanagas: Kodėl žieminės padangos vasarą – neišmintinga?  

Kasmet artėjant vasarai, vairuotojai turi kelias galimybes, su kokiomis padangomis tęsti savo keliones šiltojo sezono metu. Automobilių valdytojai gali numontuoti žiemines padangas ir tuos pačius ratlankius papuošti naujomis vasarinėmis padangomis; gali panaudoti paruoštą komplektą ratlankių, ant kurių jau užmontuotos vasarinės padangos; o gali ir… Likti su žieminėmis padangomis, jeigu jos nėra dygliuotos. Tačiau ar tai tikrai išmintinga?

„Inbank Toyota Gazoo Racing Baltics“ lenktynininkas ir „Nacionalinio automobilių klubo“ vadovas Benediktas Vanagas pateikė ne vieną priežastį, kodėl važinėti su žieminėmis padangomis vasarą yra ne toks geras pasirinkimas, kaip „persiauti“ į vasarines.

Važinėti su žieminėmis padangomis vasarą brangu

B. Vanagas teigia, jog žiemines padangas naudoti vasarą – paprasčiausiai brangu. Kiekvienas padangų modelis sukurtas važinėti tam tikromis oro ir kelių sąlygomis. Pavyzdžiui, žieminės padangos skirtos naudoti žemesnėje nei +7 °C temperatūroje (o ne tik prisnigus). Aukštesnėje temperatūroje gumos mišinys greičiau įkaista ir labiau dėvisi, tad kitą žiemą pasitiksite su gerokai „nutrintomis“ arba visiškai nusidėvėjusiomis padangomis. Tad persimontuoti padangas yra bent 5–10 kartų pigiau, nei rudenį automobiliui pirkti naują apavą.

Vasarinės padangos šiltuoju metų laiku – saugesnės

Lenktynininkas akcentuoja, jog dalis žmonių žiemines padangas vasarą naudoja dėl neatitikimo keliamiems reikalavimams. Žiemą minimalus protektoriaus gylis yra 3 mm. Kai padangos susidėvi labiau, jos neišmetamos, o naudojamos vasarą. Šiltuoju metų laiku minimalus protektoriaus gylis yra 1,6 mm, tad klaidingai manoma, jog mažiau nei 3 mm protektoriaus ant žieminių padangų yra „pats tas“ vasarą.

Kaip jau buvo minėta, oro temperatūra turi įtakos padangų efektyvumui, nes vasarinių ir žieminių padangų guma skiriasi. Stabdymo kelias, važiuojant su žieminėmis padangomis vasarą, gali prailgėti net 5–7 metrus. B. Vanagas pabrėžia, jog avarinėse situacijose esminę įtaką daro net centimetrai, o važiuojantys žieminėmis padangomis šiltuoju metų laiku rizikuoja metrais.

Vairavimo stabilumą mažina ir tai, kad šaltajam metų laikui skirtoms padangoms, dėl didesnio poreikio sukibimui esant ypač slidžiomis sąlygoms, specialiai kuriamas net padangos karkasas. Jis pagamintas taip, kad padangos karkasas „amortizuotų“ ratų pasukimą, taip išlaikant sukibimą, pavyzdžiui, su ledu. Vasarą tai suteikia automobilio „plaukiojimo“ jausmą.

Vienas žodis – neefektyvu

Jau žinote jausmą, kuomet automobilis „plaukioja“, jį reikia „gaudyti“ – jis tarsi nestabilus? Toks potyris apima važiuojant su žieminėmis padangomis, kuomet lauke – aukštesnė nei +7 °C temperatūra. Ne gana to, žieminėmis padangomis apautas automobilis vartos daugiau degalų. Kaip bebūtų, žieminėmis nedygliuotomis padangomis važinėti galima visus metus, tad tik nuo vairuotojo priklauso, kiek jis nori investuoti į komfortą bei savo ir aplinkinių saugumą.