Švino akumuliatorius perdirbame visus, o kaip bus su elektromobilių?

Pasaulyje perdirbama beveik 100 proc. naudotų automobilių švino rūgštinių akumuliatorių medžiagų, tačiau to negalima pasakyti apie elektromobiliuose naudojamas ličio jonų baterijas. Europos Komisija (EK) siekia, kad jau nuo kitų metų visos pramoninės, automobilių arba elektra varomų transporto priemonių baterijos būtų surenkamos ir perdirbamos. Tai leistų iš baterijų išgauti vertingas medžiagas kaip kobaltas, litis, nikelis bei švinas bei neutralizuoti jų neigiamą poveikį klimatui.  

Netinkami naudojimui automobilių švino akumuliatoriai turi teigiamą rinkos vertę, o už jų pridavimą atliekų tvarkytojai netgi sumoka atlygį. Perkantys naują akumuliatorių ir prekybos vietoje paliekantys seną iš prekybininkų gali tikėtis nuolaidos. Netinkamų naudojimui akumuliatorių nepamatysime pakelėse ar pamiškėse, nors besimėtančių senų padangų ir kitų vertės rinkoje neturinčių automobilių atliekų yra apstu. Švino rūgštinis akumuliatorius yra ta atlieka, kuri pasaulyje perdirbama beveik 100 procentų.

„Apskritai Lietuvoje dėl dalies verslo šešėlyje turime išskirtinę situaciją, kai švino rūgštinių akumuliatorių sutvarkomas (perdirbamas) kiekis pastaraisiais metais mažėja ir yra kur kas didesnis nei oficialus gamintojų ir importuotojų atskirai vidaus rinkai tiektas automobilių akumuliatorių kiekis, – sako Gamintojų ir importuotojų asociacijos vadovė Asta Pakštaitė-Marcinkienė. – Dėl akumuliatorių sudėtyje esančio švino ir rūgšties netinkami naudojimui akumuliatoriai yra priskiriami pavojingoms atliekoms, todėl itin svarbu, kad jie patenka pas atliekų tvarkytojus, saugiai perdirbami, o po perdirbimo atgautos antrinės medžiagos dar kartą panaudojamos gamyboje, taupomi  gamtos ištekliai ir neteršiama aplinka.“

Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, 2017 metais Lietuvoje buvo surinkta ir sutvarkyta beveik 13 tūkst. tonų  švino akumuliatorių atliekų, tačiau 2019-aisiais jų kiekis jau sumažėjo iki maždaug 11 tūkst. tonų. Pagal Lietuvos Vyriausybės atliekų tvarkymo užduotis, būtina surinkti ir perdirbti 45 proc. visų einamaisiais metais vidaus rinkai patiektų pramoninių ir automobilių akumuliatorių pagal svorį.

Keičiasi tendencijos ir reikalavimai

Pastaraisiais metais itin plačiai visame pasaulyje paplitusius švino rūgštinius akumuliatorius, ypač montuojamus transporto priemonėse, keičia ličio jono baterijos. Tačiau elektra varomo transporto priemonių baterijos yra gerokai didesnės ir sunkesnės nei įprastuose automobiliuose. Jose yra keli šimtai atskirų ličio jonų elementų, kuriuos visus reikia saugiai išmontuoti ir perdirbti.

„Žiedinę ekonomiką ir Europos žaliąjį kursą pasirinkusi Europos Sąjunga (ES), norėdama neutralizuoti baterijų neigiamą poveikį klimatui ir tausoti senkančius gamtos išteklius, siekia, kad jau nuo kitų metų pramoninės, automobilių arba elektra varomų transporto priemonių baterijos būtų surenkamos ir perdirbamos visos. Perdirbimo dėka būtų išgautos vertingos medžiagos, kaip kobaltas, litis, nikelis ir švinas. Galiotų principas „teršėjas moka“, todėl už visų baterijų surinkimą ir perdirbimą būtų atsakingi elektromobilių gamintojai ir importuotojai“,  – kalba A. Pakštaitė-Marcinkienė.

Tikslių duomenų, kiek šiuo metu pasaulyje perdirbama elektromobilių ličio jonų baterijų, nėra. Paulas Andersonas iš Birmingemo universiteto skaičiuoja, kad pasauliniu mastu yra perdirbama tik apie 5 proc. tokių baterijų, nors Europoje šis rodiklis yra didesnis.

„ES prognozuoja, kad iki 2030 metų Europos keliuose bus 30 mln. elektromobilių. Tai reiškia, kad jau po 10-15 metų ličio jonų baterijų, kurių eksploatacijos amžius baigsis, rinkoje bus itin daug ir bus būtini dideli jų perdirbimo bei pakartotinio panaudojimo pajėgumai. Lietuvai taip pat reikės rasti būdų, kaip susidoroti su augančiu elektromobilių ličio jonų baterijų srautu. Vienas iš galimų būdų – baterijas įdarbinti energijai kaupti ir tik baterijų efektyvumui sumažėjus iki pusės nukreipti jas į perdirbimą“, – sako Gamintojų ir importuotojų asociacijos vadovė.

Pasak jos, dėl mažos rinkos dauguma dabar surenkamų ličio jonų baterijų, naudojamų, pavyzdžiui, elektronikos įrenginiuose, perdirbimui eksportuojamos į kaimynines šalis. Tačiau augantys elektromobilių baterijų kiekiai skatins ir atliekų perdirbėjus ieškoti naujų galimybių. Išeikvotos elektromobilių baterijos Lietuvos atliekų tvarkytojų dar nepasiekia, nors tai, akivaizdu, tėra laiko klausimas.

Į buitinių atliekų konteinerius, pamiškes ir kitas nuošalias vietas patenka vertės rinkoje neturinčios automobilių atliekos, kaip padangos, alyva, salono apdailos medžiagos, plastikas, stiklas, guminiai kilimėliai, sėdynės. Teigiamą vertę rinkoje turinčiomis atliekomis, kaip automobilių akumuliatoriai, filtrai, amortizatoriai, metalas paprastai tinkamai pasirūpina ir nelegalūs autoservisai ar kiti šia veikla užsiimantys asmenys.

Gamintojų ir importuotojų asociacija kartu su partneriais yra sukūrusi automobilių atliekų surinkimo ir tvarkymo sistemą, todėl sunkumų tinkamai rūšiuoti atliekas tikrai neturėtų būti. Be to, asociacija, siekdama šviesti visuomenę ir skatinti autoservisus tinkamai rūpintis automobilių atliekomis, kasmet visoje Lietuvoje vykdo aplinkosauginius projektus „Mes rūšiuojam. Autoservise“ ir „Mes rūšiuojam automobilių atliekas“.  Neseniai pasibaigusio projekto „Mes rūšiuojam. Autoservise“ aktyviojo etapo dalyviai (prisijungė 586 autoservisai ir jų padaliniai iš visos Lietuvos) per pusmetį surinko beveik 520 tonų automobilinių atliekų.

Daugiau informacijos, kam ir kur priduoti automobilių akumuliatorius, kitas namuose ar įstaigose susidarančias atliekas, galima rasti interneto svetainėje www.atliekos.lt.