Lietuvoje bus gaminami mažieji elektriniai autobusai

Mažųjų autobusų gamintojas „Altas Auto“ ir elektrinių pavarų vystytojai „Elinta Motors“ pasirašė bendradarbiavimo sutartį drauge kurti mažuosius elektrinius autobusus. Pasak Lietuvos transporto pramonės rinkos lyderių atstovų, tokie lietuvių sukurti modeliai taps vieni pirmųjų masiškai gaminamų mažųjų elektrinių autobusų Europoje.

Įvairūs „Elinta Motors“ elektros varikliais varomi prototipai jau kuris laikas važinėja Europos keliais, o kitų metų pradžioje iš „Altas Auto“ gamyklos Vilniaus rajone išriedės pirmieji elektriniai autobusai, sukurti ant MAN ir „Mercedes-Benz“ bazių. Planuojama rinkai pateikti dviejų tipų modelius: 20 vietų žemagrindžius miesto ir 16 vietų priemiesčio, bei mokyklinius autobusus su galimybe specialaus lifto pagalba pakrauti ir pervežti iki trijų vežimėlių žmonėms su negalia.

Rado nišą

„Altas Auto“ jau nuo 2016 metų Skandinavijos šalyse užima mažųjų autobusų rinkos lyderio pozicijas, ir šiai rinkai ruoš specialius elektrinius modelius. Čia mažieji autobusai dažniausiai naudojami mokinių ir neįgaliųjų vežimui, todėl ir elektriniai modeliai bus daugiafunkciniai bei lengvai modifikuojami.

Tuo tarpu Centrinės Europos šalyse ryškesnę pasiūlos dalį užima žemagrindžiai miesto autobusai, kurie senamiesčiuose, miestų centrinėse dalyse ar už jo ribų yra patogesni už daug vietos kelyje užimančius didžiuosius autobusus.

„Mažųjų autobusų dalis eisme yra žymiai mažesnė, taigi nėra aktuali didžiųjų autobusų gamintojams. Mes čia matome labai gerą galimybę, todėl kartu su „Elinta Motors“ pasitelkėme savo ilgametę inžinerinę ir gamybinę patirtį, išlaukėme, kol rinka subrendo tvariam transportui, ir pradedame gamybą. Šiuo metu jau testuojame prototipus įvairiomis klimato sąlygomis skirtingose šalyse ir tiksliname detales, kurios yra svarbios vežėjams skirtingose rinkose“, – pasakoja „Altas Auto“ vadovas Edvardas Radzevičius.

Jis tikisi, kad pirmuosius modelius bus galima išbandyti ir Lietuvos kurortuose, kur švarus oras, poilsiautojų ir gyventojų ramybė bei ekologija yra itin svarbūs.

Įkvėpimo neprarado

Tai ne pirmas kartas, kai „Altas Auto“ kartu su „Elinta Motors“ bando įžengti į elektrinių autobusų rinką. 2015 metais „Busworld“ parodoje įmonės pristatė elektra ir dyzelinu varomą įkraunamą hibridinį autobusą „Cityline PHEV“. 15 keleivių talpinantis žemagrindis modelis didesnius atstumus galėjo važiuoti dyzelinu, o miesto centruose ir kitose žaliosiose zonose elektra nuvažiuoti iki 40 kilometrų. Ant „Mercedes-Benz Sprinter“ bazės sukurtas hibridinis mažasis autobusas buvo toks pirmasis ir vienintelis parodoje, todėl sulaukė didelio susidomėjimo iš klientų bei viešojo transporto specialistų.

Tiesa, ši rinka tuo metu tik formavosi ir galiausiai Europos Komisija nutarė, kad hibridiniai dyzeliniai autobusai nėra iš esmės ekologiški ir jiems nebus taikoma Europos institucijų parama.

„Po pirmojo hibridinio prototipo ir toliau su „Altas Auto“ kryptingai kūrėme tvarias, konkurencingas ir šiuolaikiškas transporto technologijas. Džiugu, kad šiandien mūsų abiejų inžinerinė patirtis pavirto važiuojančiais prototipais ir greitai galėsime rinkai pristatyti pirmuosius elektrinius modelius“, – džiaugiasi „Elinta Motors“ direktorius Laurynas Jokužis.

Visi modeliai turės 150 kW galios elektros variklius ir tris baterijų blokus, kurių bendra talpa yra 115 kWh. Skaičiuojama, kad tai leis jiems viena įkrova nuvažiuoti iki 200 kilometrų. Kaip rodo praktika, net ir šildant ar šaldant saloną, tokio atstumo dažniausiai užtenka miestuose kursuojantiems mažiesiems autobusams. Juose montuojama pažangi greito įkrovimo įranga (daugiau nei 50 kW) leis autobusus pilnai įkrauti per kiek daugiau nei 2 valandas.

Iš išorės autobusai atrodys labai panašiai, kaip iki šiol gaminti dyzeliniai modeliai, tačiau viduje beveik viskas bus pakeista. Čia bus sumontuoti visiškai kiti agregatai, sukurti nauji konstrukciniai sprendimai, kuriuos reikės iš naujo bandyti ir sertifikuoti, kad autobusai galėtų būti registruojami Europos Sąjungos šalyse.

„Altas Auto“ autobusuose sumontuotos „Elinta Motors“ elektrinės pavaros sistemos turės universalius valdiklius, kurie kartu sujungia tokias saugumo sistemas kaip automatinis stabdžių antiblokavimas (ABS), elektroninė stabilumo sistema (ESP) ir kitos. Čia taip pat atsisakyta transmisijos reduktoriaus, taigi automobilio gale sumontuotas variklis tiesiogiai perduos galią į galinius ratus. Taip stipriai mažinami energijos praradimai.

Pažymėtina, kad „Elinta Motors“ sukūrė ne tik unikalų elektros variklį, kurio gamybai nenaudojami retieji metalai, bet ir visą jėgos bei valdymo elektroniką. Sukurti sudėtingą elektroniką ir programinę įrangą padėjo ES fondų projektų parama. Įmonių vadovai pastebi, kad elektrinis viešasis transportas nebelaikomas alternatyva ir rinka jau pasiruošusi naujiems serijiniams modeliams. Europoje per pastaruosius 8 metus užregistruota daugiau nei 3000 didžiųjų (virš 8 tonų svorio) elektrinių autobusų, o beveik 1700 iš jų užregistruoti vien pernai. Šią tendenciją turėtų dar labiau sustiprinti Europos Sąjungos žaliasis kursas (ang. European Green Deal), teikiantis prioritetą elektra varomam transportui visoje bendrijoje.