Svarbioje Europos eismo saugumo ataskaitoje – nuviliantys Lietuvos rezultatai
2010 metais Europos Sąjunga atnaujino savo įsipareigojimą gerinti kelių eismo saugumą, nustatydama tikslą iki 2020 metų žūčių keliuose skaičių sumažinti 50 procentų. Šis tikslas atitiko 2001 metais iškeltą tikslą – iki 2010-ųjų per pusę sumažinti žūčių keliuose skaičių. Šią temą nagrinėja lrytas.lt.
Europos Komisija 2018 metų gegužės 17 dieną paskelbė naują tikslą – iki 2030 metų, lyginant su 2020-aisiais, per pusę sumažinti eismo įvykiuose prarastų gyvybių skaičių. ES keliuose 2017 metais žuvo 25 250 žmonių, o lyginant su 2016 metais, avaringumas sumažėjo 2 proc., o per pastaruosius ketverius metus žuvusiųjų skaičius sumažėjo tik 3 procentais.
Lietuva sustojo vietoje
Iš 32 šalių, kuriose stebimas kelių saugumo indeksas (PIN), žuvusių žmonių skaičius 2017 metais sumažėjo 22 šalyse.
Geriausius rezultatus pasiekė Estija, kur užfiksuotas trečdaliu sumažėjęs žuvusiųjų keliuose skaičius, Liuksemburgas – žuvusių žmonių skaičius sumažėjo 22 proc., Norvegija – 21 proc., Slovėnija – 20 proc.
Aštuoniose šalyse mirčių keliuose skaičius padidėjo, o Slovakijoje ir Lietuvoje situacija išliko nepakitusi.
Specialistai pastebi, kad šalys, kuriose nedidelis gyventojų skaičius, pavyzdžiui, Liuksemburgas, pasižymi ir mažu žūstančiųjų keliuose skaičiumi, todėl metinė procentinė skirtumo išraiška gali būti didelė.
Nepaisant nuosekliai trunkančio ilgalaikio progreso, šios pažangos eismo saugumo srityje nepakanka, siekiant 2020 metams iškeltų tikslų.
Reikia skubių priemonių
Nuo 2010 metų ES šalyse bendras žūčių keliuose skaičius sumažėjo 20 proc., tai reiškia 3,1 proc. metinį mažėjimą, tačiau tam, kad 2020 metams iškeltas tikslas būtų pasiektas, metinis žuvusiųjų skaičius kiekvienais metais turi nuosekliai mažėti 6,7 proc.
Kol kas tokios pažangos ES keliuose pasiekti nepavyko ir nuo 2018 metų iki 2020-ųjų, siekiant užsibrėžto tikslo, žuvusiųjų skaičius kiekvienais metais turi būti nuosekliai mažinamas iki 14,5 proc.
Anot Europos transporto saugumo tarybos ataskaitos, šiuo metu tai mažai tikėtina. Siekiant sumažinti atotrūkį tarp pageidaujamos ir realios ES pažangos eismo saugumo srityje, visose valstybėse narėse reikalinga pasitelkti stiprią politinę valią ir imtis skubių priemonių eismo saugumui gerinti.
Tarp priemonių, galinčių turėti tiesioginį teigiamą poveikį kelių eismo saugumui, pabrėžiama eismo priežiūros stiprinimo ir padidintos rizikos kelių ruožų sutvarkymo bei infrastruktūros gerinimo sprendimų svarba.
Parengė strateginį planą
Šiais metais EK paskelbė strateginį kelių eismo saugos veiksmų planą, kuriame numatytas naujas ilgalaikis tikslas – iki 2030 metų per pusę sumažinti žuvusiųjų keliuose skaičių ir pirmą kartą siekti per pusę sumažinti sunkių sužalojimų, patiriamų eismo įvykiuose, skaičių.
Šie tikslai jau buvo iškelti 2017 metais, kai po keleto aktyvių eismo saugumo kampanijų ES valstybės narės Valetos deklaracija dėl kelių eismo saugumo paragino ryžtingai siekti eismo saugumo gerinimo ir avaringumo mažinimo tikslų.
Strateginis kelių eismo saugos veiksmų planas buvo įtrauktas į didelį transporto politikos pasiūlymų paketą, vadinamą „trečiuoju mobilumo paketu“.
Šis paketas apima naujus transporto priemonių saugos standartus; atnaujintos kelių infrastruktūros saugos valdymo taisykles; automatinio vairavimo strategiją.
Svarbu tai, kad EK pasiūlė naujų transporto priemonių saugos standartų paketą, kuris iki 2032 metų, praėjus dešimčiai metų nuo priemonių įsigaliojimo, kasmet galėtų užkirsti kelią daugiau kaip 2 000 žūčių keliuose.
Laukia pažangos ateityje
Europos transporto saugumo tarybos ataskaitoje teigiama, kad nors ES tikslas nuo 2010 iki 2020 metų perpus sumažinti žuvusiųjų keliuose skaičių greičiausiai nebus pasiektas, šis ilgai lauktas EK impulsas galėtų labai prisidėti prie to, kad netrukus prasidėtų pokyčiai ir laukta pažanga būtų pasiekta per ateinantį dešimtmetį.
Lietuva ir dar šešios PIN šalys – Austrija, Bulgarija, Kipras, Ispanija, Nyderlandai ir Norvegija jau pradėjo rengti ateinančio dešimtmečio nacionalines kelių eismo saugos strategijas, kuriose bus įgyvendintas saugiu sisteminiu požiūriu į eismo saugumą pagrįstas priemonių planas.