Lietuvos tolimųjų reisų sunkvežimių rinkos fenomenas – kaip tai pavyko?

Praėjusiais metais Europos sunkvežimių rinka išgyveno sudėtingą laikotarpį – traukėsi 5 proc., tačiau Lietuva pademonstravo fenomenalų, 60 proc. siekiantį registruotų naujų sunkvežimių skaičiaus augimą ir įsitvirtino tarp šešių didžiausių Europos Sąjungos (ES) rinkų. Ar šis paradoksas – kai sektorius viešai kalba apie sunkumus, bet masiškai perka techniką – turi racionalų paaiškinimą?

Europos automobilių gamintojų asociacija (ACEA) pateikė praėjusių metų duomenis apie sunkesnių nei 16 t bendrosios masės sunkvežimių rinką. Kol daugumoje rinkų pardavimas mažėjo, Lietuvoje užregistruoti 10 929 nauji sunkvežimiai. Tai 59,5 proc. augimas, lyginant su ankstesniais metais (6 852 vnt.). Daugiau jų nupirkta tik Vokietijoje, Prancūzijoje, Lenkijoje, Ispanijoje ir Italijoje.

Europoje pirmaujančios kelio paslaugų ir mokėjimų platformos „DKV Mobility“ vadovo Baltijos šalyse Artūro Michejenkos nuomone, rezultatus lėmė keletas svarbių aspektų – poreikis atsinaujinti ir mokestiniai pokyčiai Lenkijoje.

„Pirmiausia tai parko atnaujinimas: tiesiog ateina tam laikas, nes dalis anksčiausiai pirktų „Euro 6“ sunkvežimių jau nusidėvėję. Taip pat šiuo metu yra geras laikas pirkti – vilkikai atpigę. Kita svarbi dalis – ne vienerius metus Lenkijoje vilkikus registravę vežėjai grįžta į Lietuvą. Lenkai pakeitė mokestinę sistemą, padidėjo darbo jėgos mokesčiai ir išlaidos vairuotojams, todėl dabar registruoti ten vilkikus darosi brangu ir šalis praranda patrauklumą. Jei kalbėsime apie vežėjų nuosavybę, parko dydis reikšmingai nesikeitė, pasikeitė tik valstybiniai numeriai ant jų“, – aiškina A. Michejenko.

Tarptautinio transporto ir logistikos aljanso (TTLA) generalinis sekretorius Povilas Drižas teigia, kad naujų vilkikų registravimo nereikia tiesiogiai sieti su sektoriaus augimu, ir primena, jog 2025 m. tarptautinių krovinių apyvarta nežymiai traukėsi. 2024 m. fiksuotas 4,5 proc. augimas, bet sektoriaus eksportas smuko pirmą kartą per daugiau kaip penkiolika metų.

„Beveik 60 proc. naujų vilkikų registravimo augimas 2025 m. neatrodys taip įspūdingai, jeigu įvertinsime tai, kad 2024 m. fiksuotas 35 proc. susitraukimas. Be to, statistiką gali iškreipti ir praėjusiais metais viešai skelbti keli stambūs didelių įmonių įsigijimai. Kadangi tarptautinio transporto sektoriaus įmonės išgyvena sudėtingą laikotarpį, registravimo augimas didžiąja dalimi sietinas su autoparko atnaujinimu“, – sako P. Drižas.

Atsargus optimizmas

Nors didesnė dalis naujų sunkvežimių nebuvo skirta parkų plėtrai, bet atsargaus optimizmo dėl jos yra.

„Lietuvos sunkvežimių parkas kiek didėja, ir šiemet didės, įmonės atsargiai, bet kalba apie plėtrą. Tą daro ir maži, ir vidutiniai, ir dideli vežėjai. Tam yra argumentų – rinkoje nėra vilkikų pertekliaus. Iš kitos pusės, pasiūla ir Europos ekonomika neauga taip, kaip norėtųsi. Ryškesnio pasiūlos augimo nėra, tad augimas bus nedidelis“, – prognozuoja A. Michejenko.

P. Drižas akcentuoja, kad situacija galėjo būti geresnė, nes vien tik parko atnaujinimas savaime negarantuoja rezultato. Šiuo metu Europoje trūksta apie 500 tūkst. vairuotojų.

„ES valstybių narių vidaus darbo rinkų rezervai išsemti. Vienintelė likusi išeitis – trečiųjų šalių vairuotojai. Nuolat didėjantis vairuotojų trūkumas diktuoja, kad vien tik Lietuvos įmonių investicijų konkurencingumui išlaikyti nepakanka. Kita svarbi medalio pusė – valstybės vykdoma darbuotojų iš užsienio pritraukimo politika, kuri Lietuvoje pastaraisiais metais neleido išnaudoti mūsų šalies įmonių demonstruojamo potencialo“, – aiškina pašnekovas.

Sunkvežimių parkas – vienas naujausių Europoje

ACEA pateikė ir daugiau duomenų, rodančių tokių investicijų svarbą. Vidutinis sunkvežimis ES yra 14-os metų. Naujausios transporto priemonės yra Austrijoje ir Liuksemburge, kur vidutinis amžius siekia 8 metus, Prancūzijoje (9,4) ir Vokietijoje (9,6) situacija taip pat gera.

Pietų ir Rytų Europoje prasčiau: Italijoje (19,8), Ispanijoje (15,1), Rumunijoje (16,5), Vengrijoje (13,2), Lenkijoje (13,3). Lietuva, kur šis rodiklis siekia 9,6 metų, yra tarp pirmaujančių valstybių. Ekspertai tai išskiria kaip unikalų pavyzdį, kai nuolatinis parko atnaujinimas vyksta ir mažesnėse ekonomikose.

Nuolatinis Lietuvos įmonių investavimas į naujas transporto priemones ne tik pakilimo, bet ir sudėtingais laikotarpiais P. Drižo nestebina. Pasak pašnekovo, tai yra vienas esminių veiksnių, kodėl mūsų šalies vežėjai užima lyderio pozicijas ES tarptautinių krovinių rinkoje.

„Vairuotojų trūkumo ir mažų maržų sąlygomis investicijos į efektyvius vilkikus tampa vienu svarbiausių konkurencingumo veiksnių. Tai investicija į geresnes vairuotojų darbo sąlygas, ergonomiką, jų pritraukimą, esamų darbo vietų išlaikymą. Tai kartu ir išlaidų keliams, degalams, transporto priemonės eksploatacijai ir kt. optimizavimas. Galiausiai tai daro įtaką ir geresnei teikiamų paslaugų kokybei, didina įmonių patrauklumą užsakovams“, – sako jis.

Papildomi motyvai

Ne visose šalyse kelių mokesčiai auga vienodai, tačiau taršiam transportui jie dažniausiai didėja, skatindami vežėjus rinktis „Euro 6“, dujinius ar elektrinius vilkikus. Tai papildomas spaudimas atnaujinti parką ir investuoti į tvaresnę techniką. Vežėjams, kurie delsia, kyla ne tik finansinė, bet ir reputacinė rizika.

Naujų sunkvežimių įsigijimas gali padėti ir taupyti. Jei naujausias modelis pasižymi geresniais CO₂ rodikliais nei senesnis, net ir „Euro 6“ standartą atitinkantis vilkikas, CO₂ dedamosios skirtumas kelių mokesčiuose gali siekti 1–3 ct/km.

Jei vilkikas per metus Vokietijoje nuvažiuoja apie 120 tūkst. kilometrų, tai reikštų maždaug 1 200–3 600 eurų sutaupymą vienam sunkvežimiui. Tiesa, Lietuvoje registruoti vilkikai Vokietijoje paprastai nuvažiuoja mažiau kilometrų, todėl ir reali sutaupyta suma dažniausiai būna kuklesnė.

„Dirbti Vakarų Europoje su „Euro 6“ standarto neatitinkančiais vilkikais labai brangu, iš esmės nekonkurencinga dėl taikomų kelių mokesčių. Įvairiose šalyse skirtingi kelių mokesčių administratoriai, skirtingos sąlygos. Su tuo pačiu naujausiu vilkiku važiuojant vienu ar kitu maršrutu kaina gali gerokai skirtis, dėl to vežėjai privalo optimizuoti savo sąnaudas.

DKV platformoje galima planuoti savo maršrutus, nurodžius sunkvežimio emisijos klasę skaičiuoti, kiek kainuos, ar apsimoka. Naudojantis degalų ir paslaugų kortele mėnesio gale atkeliauja viena sąskaita, galimas PVM ir akcizo susigrąžinimas – mažinama administracinė našta. Toks veiklos optimizavimas leidžia vežėjams turėti apyvartinių lėšų tų pačių naujų vilkikų įsigijimui“, – vežėjų konkurencinę kasdienybę apibūdina A. Michejenko.

P. Drižas reziumuoja, kad kol kitų šalių vežėjai yra gerokai apriboję naujų vilkikų pirkimą ir laukia ES rinkos pakilimo, Lietuvos verslas nedelsia – demonstruoja atsparumą ir geba prisiimti riziką. Tai gerai atsispindi ir skaičiuose: per paskutinius penkerius metus ES tarptautinių krovinių rinka bendrai tepaaugo keliais procentais, tačiau Lietuvos vežėjai savo rinkos dalį sugebėjo padidinti penktadaliu.