Svarbiausios higienos taisyklės: kada ir kam reikia dezinfekuoti automobilį?

Pasauliui grumiantis su COVID-19 viruso pandemija daugybės žmonių kasdienis gyvenimas nesustoja: jie ir toliau aktyviai keliauja transporto priemonėmis tiek darbo, tiek asmeniniais reikalais. Padidintos grėsmės akivaizdoje specialistai pažymi, kad norint sumažinti užkrato pernešimo tikimybę, privalu reguliariai rūpintis ir automobilių higiena. Ypač tai svarbu, jeigu viena transporto priemone keliauja daugiau žmonių arba joje praleidžiama daug laiko.

Bendrovės „Švaros broliai“ automobilių švaros centrų tinklo vadovo Algirdo Plečkaičio teigimu, kiekvienas mūsų, prieš pradėdamas važiuoti ar po kelionės, galėtų prisiminti keletą pagrindinių taisyklių, kurios paprastai, bet efektyviai leidžia mažinti užkrato pernešimo tikimybę.

„Kadangi bet kokį užkratą mes galime įsinešti per daiktus – drabužius, pinigines, telefonus, todėl būtina ir nuolatinė prevencija automobiliuose. Kiekvieną dieną reikėtų bent išvėdinti automobilio saloną, pagal galimybes atidarius visus langus ar dureles. Taip pat svarbu nuolat naudoti dezinfekavimo skysčius, kuriais reikėtų nusivalyti visus dažnai liečiamus paviršius: automobilio raktelį, durelių rankenėles – tiek išorės, tiek vidaus, tuomet langų valdymo mygtukus, posūkių ir valytuvų valdymo svirteles, pavarų perjungimo svirtį. Viską, ką mes dažniausiai liečiame, ir viską, kas yra priešais mūsų veidą“, – pataria A. Plečkaitis.

Jis pažymi karantino metu smarkiai sustiprėjusį vairuotojų poreikį higienai – tai demonstruoja ir iškalbinga statistika.

„Mūsų centruose automobilių dezinfekcijos paslauga siūloma jau apie trejus metus, tik ji anksčiau buvo aktualesnė prasidėjus gripo sezonams. Prasidėjus COVID-19 pandemijai, skaičiuojame, kad šios paslaugos poreikis išaugo net 4 kartus. Akivaizdu, kad žmonės pradėjo domėtis šia tema, susirūpino prevencija. Norint užtikrinti švarą automobilyje, kaip ir namuose, būtina reguliari higiena, nes mes nežinome, kas papuola į oro ventiliacijos kanalus, o kondicionavimo sistemose tam tikros vietos yra labai tinkama terpė veistis bakterijoms: ten drėgna, šilta, sunku pasiekti ir išvalyti. Dažnai vairuotojai atvyksta dėl nemalonaus kvapo iš kondicionavimo sistemos, o tai yra aiškus požymis, kad ten jau prisiveisę daug mikroorganizmų“, – atskleidžia specialistas.

Kada ir kam rekomenduojama dezinfekuoti?

Pasak A. Plečkaičio, nuolat girdime medicinos specialistus kartojant, kad viena svarbiausių priemonių kovojant su virusu yra prevencija. Kadangi bet kokia nešvara yra palanki terpė mikroorganizmams ir bakterijoms, dėl to daugumai vairuotojų rekomenduojama reguliariai visapusiškai dezinfekuoti savo transporto priemonę.

„Ir tai patartina ne vien dėl COVID-19 viruso, nes automobilio salonas užteršiamas įvairiomis bakterijomis ir virusais. Problema yra ta, kad mes automobilyje matome tik dulkes, o didesnį pavojų keliančių dalelių nematome. Jų pašalinimui reikia naudoti specialias medžiagas. Vidutiniškai intensyviai automobilį naudojantiems vairuotojams rekomenduojama bent kartą per tris mėnesius atlikti kruopščią salono dezinfekciją, valant ir visas neprieinamas ar sunkiai prieinamas vietas, kuriose tinkamos sąlygos mikroorganizmams vešėti“, – teigia specialistas.

Taikyti dažnesnę transporto priemonių dezinfekciją rekomenduojama, kai jomis reguliariai vežiojami žmonės: taksi ir vežėjų, nuomos kompanijų, įvairiausių kurjerių paslaugų ar kitokios tarnybinės paskirties automobiliams.

„Ant sintetinių paviršių virusai ir bakterijos išsilaiko ilgai: nuo kelių valandų iki keletos parų. Tad keičiantis keleiviams automobilyje nuo užteršto paviršiaus užkratą galima pernešti tolyn apie tai nė nesužinant. Tam būtinas dažnas liečiamiausių paviršių nuvalymas dezinfekciniu skysčiu ir dažnesnė bendra automobilio dezinfekcija, kai specialiomis virusą ardančiomis medžiagomis per visus automobilio ortakius padengiamas maksimalus plotas“, – akcentuoja A. Plečkaitis.

Ne mažiau svarbu reguliariai kokybiškai nuplauti automobilį iš išorės. Kuo dažniau plaunamas automobilis, tuo jis geriau dezinfekuojamas, nes eksterjerams skirtas šampūnas taip pat nukenksmina virusus, be to, švarūs paviršiai yra mažiau palanki terpė mikroorganizmams. Anot A. Plečkaičio, svarbu nepamiršti reguliariai dezinfekciniu skysčiu nuvalyti ir išorėje dažnai liečiamas vietas: durelių rankenėles, bagažinės bei variklio dangčių liečiamas zonas, degalų dangtelio paviršių.

Kokias medžiagas naudoti?

Specialistas pažymi, kad kai kurias švaros centruose naudojamas valymo medžiagas gali įsigyti bet kuris pirkėjas, tačiau dalis jų yra skirta tik profesionaliam vartojimui. Šių medžiagų koncentracijos ir atitinkamai numatomi naudojimo būdai skirti profesionalams, turintiems ir tam reikalingus darbo įrankius, ir specifinį žinių bagažą. Vien odos paviršių automobilyje gali būti keliasdešimt variacijų ir kiekvieną iš jų reikia dezinfekuoti tinkama medžiaga.

„Virusai yra nukleininė rūgštis, padengta baltymo apvalkalu, kuris juos saugo. Mūsų tikslas – naikinti tą baltymo apvalkalą ir paversti virusą neveiksniu. Tam naudojamos alkoholio pagrindo ir cheminės priemonės. Svarbu žinoti, kad alkoholis sausina odą, tačiau švaros centruose naudojamos medžiagos turi priedų, kurie stabdo drėgmės pasišalinimą. Toks valiklis leidžia išgaruoti alkoholiui, bet neleidžia išgaruoti drėgmei, todėl nepadaro odai žalos. Šie niuansai dažnai nežinomi paprastam vairuotojui, tačiau juos puikiai išmano švaros centruose dirbantys specialistai.

Ne mažiau svarbi ir proceso veiksmų kontrolė. Pavyzdžiui, mūsų švaros centruose automobiliai priimami esant minimaliam kontaktui – tik perimant raktelį, kuris iš karto dezinfekuojamas. Procedūrų metu darbuotojai dėvi specialias saugos priemones ir neturi jokio tiesioginio kontakto su paviršiais. Po paviršių nuvalymo atliekama giluminė dezinfekcija per visus transporto priemonės ortakius, medžiagų paviršius, ventiliacijos sistemas ir tuomet automobilis dar pilnai išvėdinamas. Baigiant procedūrą išdezinfekuojamos visos vietos, kurias palietė automobilį išvarantis darbuotojas ir dar kartą dezinfekuojamas raktelis“, – atskleidžia A. Plečkaitis.