Elektriniu sunkvežimiu po Europą – misija (ne)įmanoma?

Elektromobilių krovimo stotelių Europoje daugėja sulig kiekviena diena. Rinkoje siūlomi įvairūs sprendimai, kurie leidžia lengvai aptikti aplinkui esančias krovimo aikšteles ir atitinkamai planuotis maršrutus. Tačiau persėdus į elektra varomą sunkvežimį žaidimo taisyklės pasikeičia iš esmės. Bet ar kylančius iššūkius vežėjams šiandien jau galima įveikti?

Didieji sunkvežimių gamintojai jau siūlo įvairioms užduotims skirtų elektra varomų sunkiųjų transporto priemonių, o skirtingi šaltiniai prognozuoja, kad tarp 2030–2035 m. pusė naujų Europos Sąjungoje (ES) registruojamų regioninių ir tolimojo susisiekimo sunkvežimių bus elektriniai.

Tačiau norint sėkmingai eksploatuoti elektra varomus sunkvežimius svarbios kelios dedamosios – pakankamas krovimo stotelių tinklas ir jų galingumas, kuris leistų greitai įkrauti transporto priemonę. Krovimo procesas bet kokiu atveju yra ilgesnis, nei degalų pylimas į baką, tad itin svarbu tiksliai žinoti, kur galima krauti sunkvežimį, kiek laiko tai truks ir tinkamai suplanuoti sunkvežimio judėjimą.

Tam, kad  elektrinius sunkvežimius krauti būtų ekonomiškai efektyvu, išskiriamos trys galimybės. Pirmoji – per naktį sunkvežimį palikti krauti savo bazėse ar poilsio aikštelėse, naudojant 50–100 kW galios krovimo stoteles. Toks procesas trunka apie 6–8 val.

Antroji galimybė yra krautis išsikrovimo ir pasikrovimo vietose naudojant 150–400 kW galią, o tai trunka nuo 30 min. iki 2 val. Galiausiai, papildyti bateriją galima viešosiose sunkvežimių krovimo stotelėse, kurių galia siekia 350–1 000 kW. Pastarajam krovimui užtektų privalomos 45 min. vairuotojo pietų pertraukos.

Pritaikomi dyzelinių analogų sprendimai

Automobilių gamintojų asociacijos ACEA duomenimis, 2024 m. 2,3 proc. naujų sunkvežimių rinkos priklausė elektriniams sunkvežimiams (N2 ir N3 kategorijos), analogiška situacija buvo ir 2023-aisiais.

Nepaisant to, kad elektriniai sunkvežimiai dar nėra populiarūs, jų vairuotojams jau siūlomi atsiskaitymo už energiją sprendimai kai kuriais atvejais lenkia lengvųjų automobilių naudotojams teikiamus pasiūlymus. Su pastaraisiais keliaujant po skirtingas šalis vis dar reikia bent kelių skirtingų tiekėjų programėlių ar jas sujungiančių platformų. Sunkiojo elektrinio transporto vairuotojai gali naudotis tais pačiais patogiais sprendimais, kaip ir dyzelinius sunkvežimius vairuojantys jų kolegos.

„Pavyzdžiui, su viena „DKV +charge“ kortele galima inicijuoti įkrovimą mūsų tinkle esančiose krovimo aikštelėse visoje Europoje, mėnesio gale bus gaunama viena sąskaita. Iš esmės funkcionalumas toks pat, kaip ir dyzeliniams sunkvežimiams skirtų kuro kortelių, tik ši skirta elektriniams. Galima matyti visus pakeliui esančius įkrovimo taškus, jungčių tipus, krovimo galingumą. Norint eksploatuoti elektrinius sunkvežimius, reikia aiškių ir pastovių maršrutų, kad galėtum tiksliai planuoti įkrovimus. Žinant maršrutus, krovimo stoteles, jų galingumą, panaudojus dirbtinį intelektą ir telematines programas, galima optimizuoti maršrutus: sumažinti energijos suvartojimą ir padidinti krovimo efektyvumą“, – paaiškina Europoje pirmaujančios tarptautinių mobilumo paslaugų platformos „DKV Mobility“ vadovas Baltijos šalyse Artūras Michejenko.

Turi ypatumų

Šiuo metu 125 elektrinius vilkikus eksploatuojanti bendrovė DFDS A/S artimiausiu metu planuoja papildyti autoparką dar 100 tokių vilkikų. Trys įmonės elektriniai vilkikai važinėja Klaipėdos regione. Prireikus važiuojama link Kauno, Liepojos, Šiaulių, Raseinių. Kitos mašinos dirba Beniliukso šalyse, Vokietijoje, Skandinavijoje, Jungtinėje Karalystėje.

DFDS A/S Lietuvos filialo vykdomasis direktorius Vadimas Radiukas teigia, kad bendrovė į elektrinius sunkvežimius žiūri kaip į galimybę mažinti išmetamą CO₂ kiekį ir tapti tvaresniu bei ekologiškesniu partneriu logistikos pasaulyje. Visgi, anot pašnekovo, elektrinis vilkikas yra naujų technologijų produktas, kuris turi eksploatacijos ypatumų. Šiuo atveju pervežimo planavimas skiriasi nuo proceso, kuomet vykstama su įprastu kuru varomomis transporto priemonėmis.

„Pagrindiniai trukdžiai: įkrovimo stotelių infrastruktūra, reisų planavimo specifika, techniniai apribojimai, klientų požiūris į tvarumą, jų vidinė politika. Turi būti atsižvelgiama į atstumus (apie 250 km), taip pat įvertinama įkrovimo infrastruktūra, vairuotojų darbo laikas. Nuosavos krovimo stotelės palengvina darbą, bet jos nėra būtinybė. Darbui labiau įtaką daro įkrovimo infrastruktūros išvystymas palei pagrindinius kelius ir krovimo stotelių ypatumai – ar yra vietų, specialiai skirtų sunkiasvoriam autotransportui įsikrauti, ar yra galimybė krautis neatkabinant priekabos“, – atskleidžia V. Radiukas.

 Europa atsiveria elektriniams sunkvežimiams

Statista.com duomenimis, Europoje 2024 m. buvo bent 6 000 sunkvežimiams tinkamų viešųjų krovimo taškų, kurių galia viršija 350 kW. Krovimo tinklas su kiekviena diena didėja, į jį investuoja ir valstybės, ir privatus sektorius, pradedami formuoti elektra varomų sunkvežimių koridoriai. Realiai veikiančius tokius koridorius jau turi Vokietija, Prancūzija, Ispanija. Švedijoje, Norvegijoje ir Nyderlanduose įrengta nemažai sunkvežimiams tinkamų stotelių, kitos šalys atsilieka.

Kad esamu tinklu jau galima naudotis, įrodė „Mercedes“. Du „eActros 600“ modeliai, kurie viena įkrova gali nuvažiuoti virš 500 km, per 45 dienas įveikė daugiau nei po 15 000 km. Jie startavo Frankfurte prie Maino, tada pajudėjo į šiauriausią Europos tašką Nordkapą.

Vėliau per visą Europą nusileido iki piečiausio kontinentinės Europos taško Ispanijoje ir vėl grįžo į Frankfurtą prie Maino. Aplankytos 22 šalys, įskaitant ir Lietuvą. Per visą kelionę naudotasi tik viešosiomis įkrovimo stotelėmis, o bendroji masė su kroviniu sudarė 40 tonų.

„Sunkvežimiams tinkamų krovimo taškų nuolat daugėja. Po kelerių metų jų bus pakankamai, klausimas, ar bus logikos naudoti tokias transporto priemones. Tam reikia arba valstybių paskatos, arba eksploatacijos kaštų, kurie leistų kompensuoti sunkvežimio įsigijimo kainą. Mažos emisijos zonos taip pat paskatintų elektrinių sunkvežimių naudojimą, nes šiuo metu naudoti elektrinius sunkvežimius yra prestižas, bet dar ne konkurencinis pranašumas“, – teigia A. Michejenko.

Statista.com prognozuojama, kad 2030-aisiais viešosiose vietose ir logistikos centruose teks įrengti 50 000 krovimo taškų sunkvežimiams. Papildomai reikės silpnesnių įkrovimo stotelių poilsio aikštelėse, kurios krautų sunkvežimius, kol vairuotojai miegos.