Asociacijos naujienos

2011-09-22

Tarp kūjo ir priekalo

Konfliktas tarp TA kontrolieriaus ir vairuotojos kilo dėl išrūdijusios kiaurymės, žiojėjusios 1992 m. "Opel Vectra" automobilyje.

VTA.lt nuotr.

 

 

Tokioje padėtyje neretai atsiduria techninių apžiūrų darbuotojai. Aršesni netvarkingų automobilių savininkai, užuot pašalinę defektus, pasinaudodami tarnybine padėtimi bando daryti spaudimą kontrolieriams.

 

O šie neturi galimybės atsižvelgti į emocijas, nes jų sprendimus reglamentuoja griežtai apibrėžti transporto priemonių būklės vertinimo kriterijai. Neseniai toks konfliktas kilo tarp Kauno techninių apžiūrų stoties atstovų ir šiame mieste leidžiamo leidinio korespondentės.

 

Techninei apžiūrai (TA) pateiktame 1992 m. laidos „Opel Vectra" automobilyje ties dešiniąją galinio rato sparno ir slenksčio sandūra žiojėjo 10x3,5 cm dydžio išrūdijusi kiaurymė. Kontrolierius ją įvertino kaip didelį trūkumą, užkertantį kelią minėtam automobiliui išduoti galiojančios techninės apžiūros pažymą.

 

Tuo tarpu automobilio savininkė V.B. ėmė prieštarauti kontrolieriaus sprendimui. Ji išrūdijusią kiaurymę vadino ne techniniu, bet estetiniu trūkumu, neturinčiu jokios įtakos saugiam eksploatavimui. Deja, taip atrodė tik įsikarščiavusiai netvarkingo automobilio vairuotojai.

 

Ekspertų teigimu, konstrukcijos sandūroje išrūdijusi kiaurymė grėsmingai susilpnina kėbulo standumą, kurį praradusiam automobiliui avarijos atveju pavojingas net nedidelis smūgis. Nuo jo išsiklaipiusi konstrukcija negarantuoja gamintojo apskaičiuotos apsaugos salone esantiems žmonėms.

 

Nepaisydama pateiktų argumentų, netvarkingo 1992 m. „Opel Vectra" automobilio savininkė V.B. prisistatė esanti vieno mieste leidžiamo leidinio korespondentė. Ji pareiškė atliekanti žurnalistinį tyrimą, ir apkaltinusi stoties darbuotojus subjektyvumu, išsitraukė diktofoną.

 

Anot Kauno žurnalistės, pernelyg priekabiai vertindami „neesminius" trūkumus, kontrolieriai neva specialiai didina pakartotinei TA siunčiamų automobilių skaičių, taip garantuodami aukštesnius techninių centrų pelnus.

 

Nors tokie kaltinimai techninių apžiūrų kontrolieriams - ne naujiena, vertėtų pasitelkti nešališkiausią teisėją - statistiką. Asociacijos „Transeksta" duomenimis, 2008 m. techninė apžiūra iš pirmo karto suteikta 54,92 proc. lengvųjų automobilių.  2009 m. - 55,12 proc., 2010 m. - 54,13 proc.  

 

Trejų metų suvestinė patvirtina, jog pakartotinei TA siunčiamų automobilių kiekis neturi augimo tendencijos. Atvirkščiai, 2010-ųjų tokių precedentų skaičius netgi mažesnis už  2009 m. duomenis.

 

„Teigti, kad siekdamos naudos įmonės specialiai didina pakartotinei TA siunčiamų automobilių kiekį, nėra realaus pagrindo. Lietuva, viena pirmųjų

techninėse apžiūrose pradėjusi naudoti pažangias darbo formas, kaip antai, įdiegusi vieningą TA informacinę sistemą, maksimaliai sumažino korupcijos galimybes", - teigia asociacijos „Transeksta" prezidentas Antanas Dadurka.

 

Anot jo, dabar kontrolieriai, naudodamiesi delniniais kompiuteriais, kurie patikros duomenis tiesiogiai siunčia į centrinę duomenų bazę, neturi galimybių keisti stabdžių, šviesos, dujų išmetimo parodymų.

 

Ne tik minėti veiksniai, bet ir tolydžio auganti visuomenės samprata apie saugaus eismo svarbą nulėmė, kad šalies vairuotojai atidžiau pradėjo vertinti savo automobilių techninę būklę. Daugėja atvykstančiųjų į TA su sutvarkytomis transporto priemonėmis, kurioms patikros metu nenustatomi

jokie trūkumai.

 

Asociacijoje „Transeksta" veikia korupcijos prevencijos darbo grupė, analizuojanti ir vertinanti kontrolierių darbą bei gyventojų nusiskundimus. Esant reikalui, įmonių vadovai rengia neeilinius kontrolierių darbo vertinimus. Reguliariai kiekvieną mėnesį rengiamuose TA įmonių vadovų susirinkimuose nagrinėjami nusiskundimai, kontrolierių daromos klaidos ir prasižengimai.

 

Reikalavimai kontrolieriams nustatyti Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2008 m. spalio 6 d. įsakymu Nr. 3-375 „Dėl reikalavimų įmonėms, atliekančioms motorinių transporto priemonių ir jų priekabų privalomąją techninę apžiūrą, ir kvalifikacijos reikalavimų darbuotojams patvirtinimo".

 

Lietuvoje lengvųjų automobilių pirminės techninės apžiūros kainos prasideda nuo 42 Lt. Aplinkinėse šalyse ši transporto priemonėms privaloma procedūra brangesnė, Latvijoje siekianti 57, Estijoje - 99, Lenkijoje - 87, Rusijoje - 53, Vokietijoje - 272, Švedijoje - 114 Lt.

 

Techninių apžiūrų priežiūrą vykdančios Valstybinės kelių transporto inspekcijos (VKTI) technikos skyriaus vedėjo Eirimo Pakalnio teigimu, šalyje sukurta veiksminga TA sistema. Tačiau TA kontrolierių darbo užmokesčio nelemia patikrintų transporto priemonių skaičius. Patikros vykdytojų darbo įvertinimas nepriklauso ir nuo to, kiek automobilių techninė apžiūra atlikta iš pirmo ir kiek iš antro karto.

 

Kontrolierių atlyginimai, kuriuos nustato TA centrų administracija, svyruoja nuo 2 iki 3 tūkst. Lt., neatskaičius mokesčių. Patikros procedūroms reikalingą kvalifikaciją kontrolieriai įgyja pirminiuose kursuose, o vėliau jų žinios ir įgūdžiai atnaujinami kas dveji metai.

 

Anot E.Pakalnio, paskutinį kartą techniniai reikalavimai buvo koreguoti 2011 m. balandį. Tuomet aiškiau išdėstytos konkrečios nuostatos, panaikinti dviprasmiški reikalavimų traktavimai. Teisės aktai tobulinami ar pildomi pagal ES direktyvų pakeitimus ir įmonių teikiamus pasiūlymus. Naujovės skelbiamos „Valstybės žiniose", LR Seimo, Susisiekimo ministerijos, VKTI ir asociacijos „Transeksta" (www.vta.lt) interneto svetainėse.

 

Susisiekimo ministro 2008 m. spalio 24 d. įsakymas Nr. 3-406 suteikia galimybę transporto priemonės valdytojui, nesutinkančiam su kontrolieriaus sprendimu, apskųsti jį įmonės vadovui. Pastarojo išvadas gali įvertinti TA sistemos priežiūrą vykdanti aukštesnė institucija - VKTI. Jeigu ir jos nutartis nepatenkina transporto priemonės valdytojo, ieškinys pateikiamas LR įstatymų nustatyta tvarka.

 

Lietuvos Žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius, svetainės VTA.lt prašymu komentuodamas 1992 m. „Opel Vectra" savininkės Kauno žurnalistės V.B. veiksmus, atkreipė dėmesį į kontrolierių darbą reglamentuojančio 2008 m. spalio 24 d. įsakymo Nr. 3-406 punktą Nr. 57, bylojantį, jog „kontrolieriaus sprendimams, susijusiems su apžiūros atlikimu, neturi būti daromas poveikis".

 

„Būtent šį punktą ir pažeidė kaunietė kolegė. Apmaudu, kad ji tai atliko pasinaudodama tarnybine padėtimi", - sako šalies žiniasklaidos atstovus vienijančios organizacijos vadovas. „Užuot kaltinusi kontrolierius subjektyviu priekabumu, V.B. verčiau būtų išnaudojusi gerą progą publikacijoje šviesti vairuotojus ir savo asmeniniu pavyzdžiu ugdyti jų atsakingumą".  

 

D.Radzevičiaus teigimu, griežtėjantys TA reikalavimai nėra iš piršto laužti. Jie padiktuoti nūdienos realijų ir skirti kiekvieno visuomenės nario saugumui. Aktualu ir tai, kad svarbiausių saugumą bei ekologiją lemiančių automobilio mechanizmų savybės matuojamos ne "iš akies", o tiksliais prietaisais, atitinkančiais ES normas.

 

VTA.lt