Saugumas ir ekologija

2011-04-14

Ateitis priklauso atsinaujinančiai energetikai

Remigijus Lapinskas.

 

Algimanto Brazaičio nuotr.

 

Seimas ėmėsi svarstyti atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymą. Apie šio dokumento, kurio rengimas ir tobulinamas užtruko dvejus metus ir keturis mėnesius, kalbamės su Lietuvos biomasės energetikos asociacijos prezidentu Remigijumi Lapinsku.

 

Kaip apibūdintumėte šio įstatymo atsiradimo svarbą?

 

Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymas turėtų labai teigiamos įtakos šiai ypač svarbiai šalies ūkio šakai. Jis suteiktų palankias sąlygas gerokai didesnėms privačioms investicijoms į sektorius, kur šiuo metu tokie dalykai sunkia skinasi kelią be įstatyminio pagrindimo.

 

Visos atsinaujinančių išteklių energetikos su viltimi žvelgia į naujojo 2014 - 2020 metų laikotarpio ES paramos galimybes. Atsinaujinanti energetika - labai svarbus valstybės strateginis klausimas, todėl manome, kad jai turėtų būti skirta ir santykinai didelė struktūriniai fondų paramos dalis.

 

Tuo tarpu besibaigiančio 2007 - 2013 metų laikotarpio ES paramos dalis, skirta atsinaujinančių išteklių energetikai, buvo visiškai maža. Valstybės interesų požiūriu tai buvo nepagrįstas sprendimas. Lietuva ir toliau liko ekonomiškai pažeidžiama, energetiškai priklausoma nuo valstybių, turinčių iškastinius energetikos išteklius ir importuojančių kurą.

 

Kada išvystume pirmuosius rezultatus, jeigu Seimas patvirtintų šį įstatymą?

 

Seimui patvirtinus įstatymą pirmieji apčiuopiami rezultatai būtų regimi pakankamai operatyviai. Įstatymui įsigaliojus atsirastų palankios sąlygos naujų atsinaujinančios energetikos objektų plėtrai. Lietuva turtinga biomasės ištekliais. Mokslinių tyrimų, atliktų 2008 - 2010 m. duomenimis, iš biomasės resursų užtektų gauti apie 70-80 proc. centralizuotos šilumos.

 

Biomasės ištekliai garantuotų ir apie 10 - 12 proc. elektros energijos,  kuri būtų pagaminama šalies kogeneracinėse elektrinėse ir jėgainėse. Galėtų būti  išspręsti ir ekologiniai klausimai, kaip antai, komunalinių atliekų utilizavimas, užuot jas dabar išvežus į savartynus ir vertingas energetines žaliavas pūdant  po atviru dangumi. Greta sektų ir nenaudojamų žemių pritaikymo sprendimai.

 

Kokioms dar veiklos sritims suteiktų postūmį priimtas įstatymas?

 

Paskutiniais duomenimis, šiuo metu šalyje esama per 400 tūkst. hektarų nenaudojamų žemių. Tuo tarpu jos - milžiniškas būsimųjų energijos resursų šaltinis. Aktyviau kalbėsime ir apie biodujų, kaip vieno iš biomasės porūšių plėtrą.

 

Tuo labiau, kad tai glaudžiai siejasi su ekologija. Šiuo metu gyvulininkystės kompleksai srutas ir mėšlą utilizuoja visuomenei nepriimtinais būdais. Gaminamos biodujos sudarytų teigiamą sinergija su kitomis ekologinėmis problemomis.

 

Kaip manote, ar šio įstatymo nepaspartino Japonijos katastrofos?

 

Lietuvos biomasės energetikos asociacija „Litbioma" visada teigė, kad mes esam pernelyg priklausomi nuo atominės energetikos. Atominė energetika visiškai nėra saugi, o jos avarijų  pasekmės - ypatingai skaudūs ir grėsmingi.

 

Tokiam gražiam ir ganėtinai tankiai apgyvendintam gamtos kampeliui kaip Lietuva sieti savo ateitį su atomine energetika būtų tikrai neprotinga ir žalinga. Tuo labiau, kad turime tiek daug atsinaujinančios energetikos išteklių.

 

Kalbėjosi Stasys Grigaliūnas